Lietuvoje oficialiai pradeda veikti PRISM, dėl kurios grėsmės įspėjo E. Snoudenas

Birželio 19 d. sertifikuotas Lietuvos karių pagrindu suformuotas Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulis D (PRISM D). Modulis sertifikuotas po savaitę trukusių tarptautinių pratybų „Steadfast Cobalt“ ir yra pasirengęs vykdyti ryšių paramą NATO operacijoms, misijoms ir pratyboms.

„Daugiau nei prieš trejus metus prasidėjęs pasirengimo procesas pagaliau oficialiai pabaigtas ir įvertintas. Džiaugiuosi, kad šis Lietuvos karių pagrindu suformuotas padalinys sertifikuotas ir jau kitais metais pradės budėjimą NATO greitojo reagavimo pajėgų sudėtyje“, – pratybų uždarymo ceremonijos metu apibendrino Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo J6 valdybos viršininkas pulkininkas leitenantas Rimas Kazlauskas.

Sertifikavimo pratybų metu PRISM D personalas gavo įsakymą išskleisti modulį ir užtikrinti ryšį tarp perdislokuotų NATO pajėgų operacijos rajone ir NATO vyriausiosios sąjungininkų pajėgų Europoje vadavietės (angl. trump. SHAPE). Šis ryšių modulis veikia NATO ryšių bataliono sudėtyje ir gali užtikrinti įvairaus tipo slapto ir neslapto ryšio paslaugas.

„Mūsų karius vertino Prancūzijos, Čekijos, Lenkijos, Ispanijos, Turkijos, Vengrijos ir Slovakijos kariai. Jautėme didelę atsakomybę, tačiau sukaupta patirtis tarptautiniuose kursuose bei operacijose Afganistane, Turkijoje, Kosove užtikrino, kad Lietuvos kariai keliamas užduotis vykdė pagal reikalavimus ir buvo sėkmingai sertifikuoti“, – sakė PRISM D vadas kapitonas Aivaras Ramanauskas. Pratybose dalyvavusius Lietuvos karius pasveikino ir jas stebėti atvykęs 3-ojo NATO ryšių bataliono, kuriam priskirtas modulis, vado pavaduotojas majoras Pavelas Šimanskis.

PRISM yra vienintelis Lietuvos kariuomenės kuopos dydžio vienetas, kuris yra nuolat priskirtas prie NATO pajėgų, kurias, išskyrus Aljanso šalių karines pajėgas, sudaro trys ryšių batalionai. Lietuvių pagrindu sudarytas PRISM D yra pavaldus 3-ajam NATO ryšių batalionui, kurio vadavietė yra Lenkijoje. Šio modulio personalo pagrindą sudaro apie 50 karių – nuo palydovinio ryšio specialistų iki transporto priemonių technikų.

Pagrindinis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono struktūroje esančio Perdislokuojamojo ryšių ir informacinių sistemų modulio uždavinys –  teikti mobiliąją vadovavimo ir valdymo proceso paramą ryšių ir informacinėmis sistemomis NATO laikinosioms arba perdislokuojamoms vadavietėms, taip sujungiant Lietuvos karinių vienetų ryšių ir informacines sistemas su NATO partnerių ryšių ir informacinėmis sistemomis tarptautinių operacijų metu.

Lietuva turbūt pamiršo Edvardo Snoudeno patarimus. Primename jo žodžius, kas yra PRISM, dėl kurios atsiradimo Lietuvoje taip džiaugiamasi: JAV Nacionalinė saugumo agentūra (NSA) tiesiogiai prieina prie „Google“, „Facebook“, „Apple“ ir kitų JAV interneto kompanijų milžinių. Naudodamasi sekimo programa PRISM, NSA gali surinkti visą jūsų paieškų istoriją, visus elektroninius laiškus, failų siuntas ir susirašinėjimus „gyvai“. 

Pasak E. Snoudeno, NSA sukūrė infrastruktūrą, kuri leidžia perimti beveik visą informaciją pasaulyje. Turint tokias galimybes didžioji dalis tarp žmonių vykstančios komunikacijos automatiškai tampa sekimo taikiniu. Su PRISM galima skaityti jūsų elektroninį paštą, įlįsti į jūsų žmonos telefoną, sužinoti visus slaptažodžius, sekti kredito korteles. Nenoriu gyventi tokiame pasaulyje, kur viskas, ką darau ir sakau, yra įrašinėjama. Pasiteisinimai, kad tai daroma tik dėl kovos su terorizmu, yra nelogiški, nes terorizmas egzistavo visada.

PRISM. arba US-984XN, – elektroninė šnipinėjimo programa, kuri pradėjo veikti 2007 m. gruodį. Ji seka elektroninį paštą, vaizdo ir garso pokalbius, fotografijas, vaizdo įrašus, failų perdavimus, slaptažodžius, socialinius tinklus. PRISM – pagrindinis NSA analitikų ataskaitų šaltinis. PRISM buvo kuriama nuo 8-ojo dešimtmečio su daugiau kaip 100 didelių JAV kompanijų.

Pirmąsyk visuomenė apie PRISM sužinojo E. Snoudeno dėka 2013 m. birželio 6-ąją, paskelbus jo nutekintus dokumentus dienraščiuose „The Guardian“ ir „The Washington Post“. Netrukus tuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pripažino „komplikuotumą" dėl JAV elektroninės sekimo programos PRISM. Tačiau, kaip matome, Orvelo pranašystės per dvejus metus iki Lietuvos atėjo nesunkiai.