Lietuvos ekonomikos posūkiai. Mitai ir tikrovė

Apleistas buvusio Tauragės mėsos kombinato pastatas.

Lietuvos ekonomikos raida nuo 1990 metų iki šių dienų, tai prieštaringi procesai. Per tuos 34 metus buvo tikrai daug permainų. Reikia išskirti kelis etapus: tai 1990-2004 metai, tuomet nors ir vyko dalinis pramonės žlugimas, tačiau gan gerai išsilaikė mėsos pramonės bei medienos perdirbimo įmonės, jos palaikė artimus ryšius su Rusija bei Baltarusija. Be to, gerai ir laikėsi ir chemijos pramonė (kelios stambios įmonės). Dar vidutiniškai laikėsi ir visa eilė taip vadinamų žemės ūkio bendrovių (taip buvo vadinami persitvarkę kolūkiai). Kitas etapas : tai 2004-2014 metai, tuomet žlugo visa eilė mėsos pramonės bei medienos perdirbimo įmonių, nes iš viršaus, valdžios nurodymu imtasi riboti ryšius su Rusija ir Baltarusija. Žlugo ir daug žemės ūkio bendrovių. Dar laikėsi chemijos pramonė. Kas lėmė tuos procesus? Lietuvos įtraukimas į NATO. Negalima sakyti įstojimas, nes referendumo nebuvo.

Dar kitas etapas: tai 2014-2022 metai. Jau vis sunkiai laikėsi chemijos pramonės įmonės, nors jos dar išliko. Dar labiau ėjo link dugno mėsos pramonės sritis, ir liko tik keletas įmonių, ir jų produkcija nukreipta tik į vidaus rinką, ir truputį į kaimyninę Latviją. Nes po Maidano prasidėjo jau nuožmus verslo ryšių su Rusija bei Baltarusija etapas, kertant per mokesčių sritį ir kitais būdais.

Ir nuo 2022 metų vasario prasidėjo dar kitas etapas: jį galima įvardinti Lietuvos ekonomikos konservavimo etapu. Nuo tų metų pavasario grynai buvo traukomi dar likę verslo ryšiai su Rusija: tai pagrinde buvo kai kurios eksporto-importo firmos, nedidelės transporto įmonės bei turizmo firmos (tai verslo subjektai, kaip bendros Lietuvos-Rusijos įmonės). Ir kas gavosi? Laikosi tik prekybos sritis-didmeninės prekybos firmos bei prekybos tinklai( maisto produktų prekybos tinklai ir keletas statybos prekių prekybos tinklų-ypač žymieji „Senukai“ ir dar pora kiek menkesnių tinklų). Tiesa, dar egzistuoja ir siuvyklos (pagrinde Norvegijos verslininkų valdomos).

Per kelerius metus iš esmės menksta ir turizmo sektorius. Kodėl? Lietuvoje buvo įvesti ryškūs ribojimai dėl Rusijos ir Baltarusijos piliečių atvykimo. ir tai labai paveikė turizmo rinką, nes iš tų šalių atvykstantys asmenys sudarė apie 50 procentų turistų. Prasidėjo tikras Lietuvos turizmo biznio srities saulėlydis. Iš esmės liko tik to verslo trupiniai, daugiau nei pusė turizmo firmų visai bankrutavo, užsidarė ir kai kurie viešbučiai.



Kur gi pasuko darbus praradę Lietuvos piliečiai? Jie pajudėjo į Vakarus, kur beje dažnai vyko pas jau ten gyvenančius gimines bei draugus. Taip Lietuva dar labiau tuštėja. Dar iki 2004 metų daug žmonių pasitraukė iš Lietuvos. Jie bėgo nuo skurdo ir išnaudojimo. Tačiau nuo 2004 metų vasaros prasidėjo itin masinis pasitraukimas iš Lietuvos, kurį emigracijos procesų tyrėjas docentas Edvardas Satkevičius ko gero pagrįstai įvardija taip – masinė deportacija į Vakarus.

Ar tikrai kalta tik Europos Sąjungos linija?

Dabar kai kurie verslo ekspertai postringauja – tokie laikai, reikia kentėti, yra europinė linija dėl verslo ryšių su Rytais ribojimo. Tačiau ir išties kalta tik ES pozicija? Panagrinėkime. Štai birželio 5-8 dienomis Rusijoje, Peterburgo mieste, vyksta tarptautinis ekonomikos forumas. Lietuvos valdžios atstovai jame nedalyvaus. Bet jame dalyvaus ES šalių – Vengrijos, Slovakijos, Ispanijos, dar kai kurių šios bendrijos šalių valdžios atstovai.

Kaip gi laikosi Lietuvos valdžios veikėjų gerokai keikiamos „blogosios“ Vengrija ir Slovakija? Kame „blogumas“? Ryšiai su Rusija.

LR prezidentas Gitanas Nausėda, tik ką pradėjęs antrą kadenciją, jau vengia svarstyti apie ekonomikos vingius. Tačiau pirmosios kadencijos pradžioje jis dažnai dėstė apie tai, kad dės pastangas dėl gerovės valstybės sukūrimo Lietuvoje. Deja, dabar G. Nausėda dažnai kalba apie paramą Ukrainos valdžiai, tuo tarpu savo šalies ekonomikos raida jam lyg ir neegzistuoja. Deja, šalies valdžios veikėjai tyli ir apie Rusijoje prasidėjusį tarptautinį ekonomikos forumą. Bet ar tyla – gera byla?

Antirinkos aukos

Tokia ekonominė padėtis nėra normali. Tai išties antirinka, kurioje pažeidžiamos kertinės normalios rinkos taisyklės. Pirmiausia, laisvos prekybos taisyklė, ją ryškiai pažeidus, žlunga ištisos ekonomikos šakos. Tos antirinkos šunkeliai nuvedė į tikras pelkes.

Chemijos pramonės žlugimas, tai klasikinis antirinkos įsigalėjimo pavyzdys. Jonavos „Achema“ ir ir Kedainių „Lifosa“ gerai laikėsi daug metų. 1965 metais pradėjusioje veikti „Achemoje“ buvo gaminamos įvairios trąšos, 1990 pavasarį joje dirbo 2 630 darbuotojai. O jau 2014 metais – tik 1450 darbuotojų, bet įmonė dar vidutiniškai laikėsi. 2022 metu rugpjūtį prasidėjo tikras žlugimas. Atleista 60 procentų darbuotojų. Likę darbuotojai atleisti spalio mėnesį, ir liko dirbti, tiksliau vykdyti įmonės likvidavimo procesus, tik keliolika administracijos darbuotojų.

Panaši padėtis susiklostė ir Kėdainių „Lifosoje“, tik įmonė užsidarė truputį vėliau, 2023 metų sausį. Į gatvę buvo išvaryti 1320 įmonės darbuotojų. Kodėl gi žlugo šios stambios įmonės? Nes uždraudus įvežti į Lietuvą gaminius iš Rusijos, nebuvo galima atgabenti dalies reikalingų preparatų, būtinų trąšų gamybai.

Mėsos pramonės žlugimas, irgi antirinkos įsigalėjimo rezultatas. Dirbtinai ribojant ryšius su Rusija bei Baltarusija, ši sritis susidūrė su tikromis problemomis. Vienas iš ryškių pavydžių – Tauragės mėsos kombinato žlugimas. Jis buvo įkurtas dar 1923 metais. Per Antrąjį pasaulinį karą dalinai apgriauti įmonės pastatai. Tačiau pastatai atstatyti, įmonė sėkmingai veikė. Nuo 1970 metų Tauragės mėsos kombinato produkcija buvo gabenama į Rusiją, Baltarusiją, Vengriją, Bulgariją, Kubą, Etiopiją. Deja, rusofobijos banga pribaigė įmonę, ir 2005 metų pabaigoje ji buvo uždaryta.

Taigi, antirinka ir antikultūra (kai tiesiog ciniškai iš viešojo gyvenimo trinami mūsų literatūros klasikai – Salomėja Neris, Petras Cvirka, Liudas Gira, Antanas Venclova bei kiti jų kolegos) tai tikros grėsmės. Tai susiję su atsakymu į klausimą, kodėl Lietuva tuštėja? Tuštėja, nes padėtis nėra normali. Pažeidžiami kertiniai normalaus gyvenimo dėsniai, ir žmonės traukiasi iš gimtinės.