Karantino metu Lietuvos kariai specialioms užduotims išleido vos 8 mln. eurų

Birželio 17 d. šalyje paskelbus karantino pabaigą Lietuvos kariuomenė grįžta į įprastinį karinio rengimo, kasdieninės veiklos ir tarnybos ritmą.

Karantino laikotarpiu Lietuvos kariuomenė atliko intensyvias taikos meto užduotis ir rėmė kitas valstybės institucijas, kurios siekė apsaugoti Lietuvos žmones nuo koronaviruso paplitimo grėsmės.

Įsigaliojus karantino režimui, buvo aktyvuoti Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operaciniai pajėgumai  ir šimtai Lietuvos karių vienu metu jiems skirtas užduotis jūrų ir oro uostuose bei praleidžiamuosiuose punktuose pasienyje, įvedus ES vidinių sienų laikinąją ar sustiprinus išorinių sienų kontrolę, vykdė kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnais ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistais.

„Lietuvos kariuomenė į kovos su COVID-19 situaciją buvo įtraukta dar iki karantino įvedimo. Lietuvos Respublikos Prezidentas aktyviai domėjosi galimu Lietuvos kariuomenės įtraukimu į situacijos suvaldymą, buvo pavedęs mums papildomų užduočių, kurioms pasiruošėme nedelsiant. Jo pavedimu planavome paremti valstybės pastangas teikiant paramą institucijoms einamosios situacijos suvaldymui bei, žvelgiant toliau, parengti Lietuvos kariuomenės pagalbos teikimo planus civilinėms institucijoms situacijai blogėjant. Pasirengėme tam ir džiaugiamės, kad šių planų įgyvendinti nereikėjo ir situacija buvo suvaldyta. Skyrėme kompetentingų karininkų veiklai valstybės mastu planuoti ir organizuoti, taip pat padėjome sustiprinti valstybės sienų apsaugą, skyrėme karius registruoti sugrįžtančius piliečius, teikėme oro transporto paslaugas su lėktuvu „Spartan“, analizavome informacinę erdvę, saugojome svarbius objektus, patruliavome ir vykdėme kitas mums pavestas užduotis. Esu dėkingas visiems Lietuvos kariams, kurie atliko savo pareigas nepriekaištingai. Dėkingas vadams, kurių sėkmingo vadovavimo dėka virusas kariuomenėje neišplito. Esu dėkingas valstybinėms institucijoms, ypač medikams, kurie sunkiai dirbo, bei užtikrino visų Lietuvos piliečių, tuo pačiu ir kariuomenės poreikius. Per šią pandemiją geriau pamatėme situaciją savo organizacijos viduje bei išorėje, išmokome daug naujų pamokų, kurios, tikiu, pasitarnaus pagrindiniam Lietuvos kariuomenės uždaviniui – Tėvynės gynybai. Esame ir toliau pasiruošę remti šalies institucijas taikos metu, tokia mūsų pareiga“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Vykdyti Taikos meto užduotis Krašto apsaugos savanorių pajėgos pradėjo dar prieš karantino įvedimą, o karantino metu šioms Lietuvos kariuomenės pajėgoms teko prisiimti vieną didžiausią pagalbos kitoms institucijos krūvį, atliekant tekusias kiek nestandartines užduotis. TMU vykdymo pikas buvo pasiektas, kai vienu metu pamainoje beveik 200 Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių savanorių vykdė paskirtas paramos užduotis. Iš viso per šį laikotarpį kariai savanoriai vykdyti užduočių buvo šaukiami daugiau kaip 10 tūkst. kartų.

„Karantino metu vykdydami užduotis iš krašto apsaugai skirtų valstybės biudžeto lėšų preliminariai išleidome daugiau negu 8 milijonus eurų. Buvo mokami atlyginimai kariams savanoriams, apmokami karinių oro pajėgų lėktuvo „Spartan“ skrydžiai, taip pat kitos logistinės išlaidos, perkamos papildomos medicininės ir individualios apsaugos priemonės. Papildomai buvo pasinaudota karinių pervežimų bendradarbiavimo platforma ir pasitelktas orlaivis „Boeing 747F“ medicininių apsaugos priemonių pervežimui iš Kinijos į Lietuvą. Orlaivis užsakytas pasinaudojant karinio Europos judėjimo koordinavimo centro paslaugomis, kai buvo didžiulis civilinių orlaivių pervežimo trūkumas“, – pažymi Lietuvos kariuomenės vadas.

Taip pat ir kitiems Lietuvos kariuomenės padaliniams nestigo užduočių:  Sveikatos apsaugos ministerijai buvo priskirti sąveikos karininkai, Karo policijos pareigūnai saugojo Lietuvos pašto terminalą bei patruliavo gatvėse, padėdami Lietuvos policijai užtikrinti karantino reikalavimų laikymąsi, Logistikos valdyba Santaros klinikoms Vilniuje skyrė 10 vnt. palapinių su visa administracine įranga, Karinių oro pajėgų orlaivis „Spartan“ pargabeno reagentus COVID-19 viruso tyrimams ir apsaugines priemones, o Strateginės komunikacijos departamento analitikai teikė informacinės aplinkos vertinimus dėl COVID19 informacinių atakų.

Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo medicinos mokymo centro paramediko kurso klausytojams vietoj įprastos, mokymo planuose numatytos, praktikos teko kartu su Greitosios medicinos pagalbos ir ligoninių priėmimo ir skubios pagalbos skyrių medicinos darbuotojais teikti būtinąją pagalbą pacientams 29-iose Nacionalinės sveikatos sistemos sveikatos priežiūros įstaigose įvairiuose Lietuvos miestuose.

Lietuvos kariuomenės viduje karantino metu veikla buvo apribota

Karantino metu įsigaliojusiais reikalavimais valstybėje buvo siekiama suvaldyti naujo viruso – koronaviruso – plitimą ir sumažinti nuo jo sukeltų komplikacijų galimai mirusiųjų piliečių skaičių. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos kariuomenė savo padaliniuose įvedė COVID-19 viruso plėtros rizikos valdymo priemones: buvo apribotas karinis rengimas ir pratybos, karių ir transporto priemonių judėjimas tarp padalinių, atšauktos ir neplanuojamos naujos karių komandiruotės į užsienį, sugriežtėjo patekimo į karinį vienetą tvarka, maitinimas ir sveikatos priežiūros paslaugos buvo organizuojamos taip, kad būtų išlaikyti saugaus atstumo reikalavimai.

Lietuvos kariuomenės vienetų kovinis rengimas nesustojo, bet karantinas kiek pakoregavo pratybų organizavimą ir karinių vienetų gyvenimą. Įvedus karantino režimą kovinis rengimas vyko nuolat pagal patvirtintus vadovybės planus, laikantis įvestų viruso plitimo prevencijos priemonių bei atsižvelgiant į mažėjantį užsikrėtusiųjų asmenų skaičių. Tarptautinės pratybos ar nacionalinės pratybos buvo atšauktos ar koreguojamos (pavyzdžiui, buvo keičiama JAV vadovaujamų pratybų „Europos gynėjas 2020“ (angl. „Defender Europe 2020“) apimtis ir mastas), tačiau Lietuvos kariuomenės padaliniuose išliko individualus karių bei padalinių (skyriaus, būrio, o nuo birželio mėnesio ir kuopos lygmens) rengimas.

Laikinas Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karių išleidimo į namus savaitgaliais sustabdymas padėjo apsaugoti karius ir jų šeimos narius nuo didesnio viruso paplitimo grėsmės. Be to, siekiant maksimaliai sumažinti karių kontaktus su išore, dalis profesinės karo tarnybos karių (PKT), įvertinus jų būklę, turėjo likti kartu su NPPKT kariais ir tarnybą vykdė kareivinių režimu, o kituose padaliniuose kariams teko išbandyti ir kiek neįprastą tarnybos pobūdį – užduočių vykdymą nuotoliniu būdu.

Visam karantino laikotarpiui buvo sustabdytas karo prievolininkų sveikatos patikrinimas priimant į PKT ar šaukiant į NPPKT. Šaukimą į kariuomenę užtikrinančios institucijos – Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba bei Daktaro Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba – savo veiklą atnaujino tik po karantino atšaukimo. Karantino metu Lietuvos kariuomenės medicinos personalas buvo skirtas būtinosioms užduotims vykdyti, o Karo prievolės komplektavimo tarnybos kariai su karo prievolininkais ryšius palaikė telefonu ar elektroninės ryšio priemonėmis. Nors dėl buvusio karantino suvaržymų nežymiai pakito visų metų šaukimo planas, tačiau šis procesas visiškai nesustojo. Nuo liepos planuojama toliau vykdyti šaukimą tiek į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, tiek į parengtojo rezervo mokymus įprastine tvarka.

Tris mėnesius galiojęs karantino režimas buvo rimtas iššūkis Lietuvos kariuomenei, kuri prisitaikė prie naujos situacijos, rėmė valstybės institucijas, siekusias suvaldyti koronavirusą plitimą, įgijo unikalios patirties  ir stengėsi ne tik įvykdyti pagrindinę – pasirengti ginklu ginti valstybę – užduotį taikos metu, bet ir ženkliai prisidėjo prie koronaviruso plitimo suvaldymo valstybėje.

Lietuvos kariuomenės informacija.

Srž. sp. Ievos Budzeikaitės, Sausumos pajėgų (gr. Micailo Lysenko, gr. Monikos Zabinaitės, vyr. eil. Erikos Čebatorienės ir kt.), vyr.eil. Eglės Šiaučiulytės ir Martyno Jaugelavičiaus nuotr.

Šaltinis: KAM