Lietuvos kariuomenė ir vidaus saugumo tarnybos pasirengusios pratyboms „Žaibo kirtis“

Vasario 23 d. Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre vyko nacionalinių pratybų „Žaibo kirtis 2016“ baigiamoji planavimo konferencija. Pratybų planuotojai ir koordinatoriai iš Lietuvos kariuomenės, Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių vienetų  ir civilinių institucijų šioje konferencijoje baigė trijų mėnesių nuoseklaus pasiruošimo ir planavimo pratyboms etapą.

Pasak konferencijoje dalyvavusio Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininko brigados generolo Vilmanto Tamošaičio, kovo 7–16 d. vyksiančios pratybos bus vienos svarbiausių nacionalinių pratybų Lietuvoje šiais metais.

„Pagrindiniai pratybų veiksmai planuojami Klaipėdoje ­– kelias dienas miesto gatvėmis patruliuos ginkluoti Lietuvos kariuomenės kariai su technika, bus naudojama pirotechnika, garsiniai šaudmenys. Tai pakeis Klaipėdos miesto kasdienybę, tačiau tikiuosi, kad miesto gyventojai teigiamai reaguos į šias pratybas. Lietuvos kariai treniruosis tam, kad esant reikalui, galėtų užtikrinti Klaipėdos miesto gyventojų saugumą“, – sakė brigados generolas Vilmantas Tamošaitis.

Klaipėdos mieste kovo 7–13 d. Lietuvos kariai, Policijos departamento, Viešojo saugumo tarnybos ir antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos atstovai kartu treniruosis neutralizuoti diversines grupes. Taip pat kartu treniruosis savivaldybių atstovai, ligoninių personalas ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovai. Pagrindiniai pratybų veiksmai planuojami Klaipėdos pramonės rajone, jo gatvėse, uosto akvatorijoje, ten bus imituojami įvairaus pobūdžio incidentai.

Paskutinio pratybų „Žaibo kirtis“ etapo metu, kovo 15–16 d., bus vykdoma dalinė parengto rezervo karių mobilizacija Vilniuje, Kaune, Alytuje ir Utenoje. Pašauktieji karo prievolininkai turės atvykti į šiuose miestuose įsteigtus keturis šaukimo punktus. Šis dalinės mobilizacijos pratybų etapas yra glaudžiai susijęs su Nacionalinėmis greitojo reagavimo pajėgomis, nes esant reikalui pajėgos būtų papildomos parengto rezervo kariais.

Šiuo metu jau yra išsiųsti šaukimo pranešimai 3 tūkst. karo prievolininkų, kurie pratybų tikslais turės atvykti nurodytu laiku į priskirtą šaukimo punktą, kur bus patikslinti jų duomenys ir įvertinta sveikatos būklė. Utenoje, Kaune ir Alytuje karo prievolininkai atvyks į nuolatinės dislokacijos vietose esančius Šukimo punktus, o Vilniuje bus įsteigtas mobilus šaukimo punktas.

„Šaukimo pranešimus karo prievolininkai jau gauna, dalis jų jau atsiliepė ir bendrauja su karo prievolės specialistais, todėl mobilizacinės pratybos iš esmės jau yra prasidėjusios“, – sakė Jungtinio štabo mobilizacijos skyriaus viršininkas majoras Dainius Kazlauskas. Pasak karininko, planuojama į šias pratybas atvykusius ir sveikatos sutrikimų neturinčius rezervo karius  pakviesti dalyvauti šį rudenį vyksiančiose Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų pratybose „Geležinis kardas“.

„Žaibo kirtis“ – tai jau antrus metus vykstančios pratybos, kuriose treniruojamos nacionalinės greitojo reagavimo pajėgos, vykdomos bendros operacijas su Vidaus reikalų ministerijos pavaldžiais vienetais, gerinama sąveiką su valstybės civilinėmis institucijomis, taip pat vykdoma dalinė parengtojo rezervo karių mobilizacija.

Apie nacionalines Taikos meto užduočių operacines pajėgas ir greitojo reagavimo pajėgas

Taikos metu Lietuvos kariuomenė, vykdydama jai nustatytas užduotis, remia civilines valdžios institucijas ekstremalių situacijų atveju. Šių užduočių įgyvendinimui treniruojamos ir pasitelkiamos Taikos meto užduočių operacinės pajėgos. 2016 m. budėjimą Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių operacinėse pajėgose vykdo beveik 1000 karių. Pajėgos sudarytos iš Sausumos, Jūrų, Oro ir Specialiųjų operacijų pajėgų. Didžiąją dalį šių pajėgų sudaro sausumos pajėgų kariai – apie 700 karių iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono. Juos remia kariai iš Juozo Vitkaus inžinerijos, Karaliaus Mindaugo husarų batalionų ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų.

Taikos meto operacinių užduočių pajėgos buvo suformuotos 2009 m. ir budėti pradėjo nuo 2010 m. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. pradėjusios funkcionuoti Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos yra pasirengusios reaguoti į įvairaus tipo grėsmes nacionaliniam saugumui. Jas sudaro dvi bataliono dydžio kovinės grupės, suformuotos iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionų, taip pat Karinių oro ir Specialiųjų operacijų pajėgų, Karo policijos, artilerijos, logistinės ir medicinos paramos vienetų. Šios pajėgos yra pasirengusios veikti per 2 valandas nuo įsakymo gavimo.