Lietuvos kariuomenės vadas: grėsmės nei pasaulyje, nei mūsų regione, deja, nemažėja

Liepos 6 d. nepriklausomas Žmonių partijos portalas pranešė, kad „lietuviai skeptiškai vertina demokratijos veikimą šalyje, dalis vis dar ilgisi tvirtos rankos ir savo valdžią vertina skeptiškiau, nei, pavyzdžiui ES ir NATO“.

„Tad kiek žmonių ir kaip būtų pasiryžę ginti tokią valstybę? Į šiuos bei kitus klausimus atsakęs naujas tyrimas parodė, kad nepaisant visų trūkumų dauguma gyventojų ne tik didžiuojasi Lietuva, bet ir žino, ką darytų užpuolimo atveju“, - skelbiama analitinėje analizėje „Valdžia nepatenkintų lietuvių nuotaikos: sovietmečio nebesiilgi ir Putinu netiki“.

Liepos 3 d. Rytų Europos studijų centre (RESC) pristatytas Geopolitikos ir tarptautinės politikos bei grėsmių suvokimo tyrimas, kuris paremtas naujausiais sociologiniais duomenimis.

„Delfi jau skelbė, ką lietuviai iš tikrųjų mano apie Vladimirą Putiną, Rusiją ir kitas kaimynes bei jų lyderius“, - rašoma analizėje.

Informuojama, kad „studiją rengė RESC vadovas Linas Kojala, šio centro specialistai Justinas Kulys, Andrius Prochorenko, Adam Roževič, redagavo doc. dr. Mažvydas Jastramskis“.

Atskleidžiama, kad „dauguma apklaustųjų net ir nepatenkinti viskuo, kas vyksta valstybėje pasikartoti 1940-ųjų įvykiams neleistų“.

Nurodoma, kad toliau auga pasitikėjimas tarptautinėmis ES ir NATO institucijomis – jis gerokai didesnis negu pasitikėjimas nacionalinėmis institucijomis.

„Ypač pabrėžiama, kad bendrai Lietuvos gyventojai išlieka tvirtais šalies narystės NATO ir ES rėmėjais“, - skelbia analitikai.

Krašto apsaugos ministras teigia kad „svarbiausia yra tai, jog turime tvirtą visuomenės ir politikų paramą dėl 2 proc. nuo BVP skyrimo krašto apsaugai bei rekordinę per keliolika metų visuomenės paramą kariuomenei“.

„Nuo 2014 m. kariuomenė tik ima stotis ant kojų, todėl po biudžeto korekcijų turime optimizuotis ir užtikrinti tolimesnį kariuomenės pajėgumų augimą“, – tyrimo rezultatus komentavo R. Karoblis.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys priminė, kad „grėsmės nei pasaulyje, nei mūsų regione, deja, nemažėja.“

„Privalome būti budrūs ir stiprėti! <...> Mums yra svarbu, kad didelė visuomenės dalis mąsto pozityviai apie galimą pasipriešinimą, jie vertina situaciją adekvačiai, o tai, tuo pačiu, veikia ir kaip atgrasymas“, - pasakė V. Rupšys.

Skelbiama, kad „didėjantis kariuomenės personalo skaičius, nauja ginkluotė ir technika, atsargų kaupimas, karinės infrastruktūros vystymas pakėlė valstybės ginkluotos gynybos kokybės lygį“.

R. Karoblis atkreipė dėmesį, kad „negalime pamiršti Gruzijos ir Ukrainos pamokų“.

„Grėsmės realios ir didelės, niekas mūsų negins, jei nesiginsime patys. Turime ir toliau siekti visuomenės sutarimo, jog politinių partijų ir Valstybės gynimo tarybos priimti sprendimai dėl nuoseklaus gynybos finansavimo didinimo iki 2,5 proc. BVP ilgalaikėje perspektyvoje būtų visuomenės suprasti ir priimti kaip būtina stiprios valstybės sąlyga“, – pridūrė R. Karoblis.

Pask ministro, „svarbu diegti suvokimą, jog gintis galima ne tik ginklu“.

Pranešama, kad „68 proc. apklaustųjų teigė susidūrę su melagingomis naujienomis“, o „daugiau nei pusė (52 proc.) jų mano, kad Lietuva sėkmingai kovoja su priešiška propaganda“.



Šia proga ekspertai.eu dar kartą primena, kokia milžiniška kybo grėsmė virš Lietuvos, dėl būsimos Rusijos karinės invazijos į mūsų šalį. Prisiminkime tik kelis faktus, per daugelį metų skleistų nepriklausomos tautinės-užsakomosios ir valstybinės žiniasklaidos kanalų.

Žinia, situacija valstybėje yra sudėtinga ne tik dėl išorinio priešo kėslų – būsimos Rusijos karinės invazijos, bet ir dėl destruktyvios diversantų veiklos mūsų valstybės viduje, apie ką buvo informavęs buvęs Seimo Nacionalinio saugugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Daugelį mėnesių iš eilės pagrindiniai didžioji Lietuvos žiniasklaida – valstybinis-komercinis transliuotojas LRTHADĖ, nepriklausomas Žmonių partijos portalas delfi.lt, Kurlianskio žiniasklaidos tinklas bei kiti svarbūs sistemos viešinimo kanalai nuolatos skelbė, kad Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad“ pagaliau turėtų baigtis ne tik karine intervencija į NATO ir ES valstybę Lietuvą, bet ir Baltarusijos okupacija.

Rusija jau ilgą laiką realiai grasina kariniu susidorojimu ypač ji aktyviai tai darė prisidengdama puolamojo pobūdžio pratybomis „Zapad“, o taip pat kiekvieną dieną stengiasi palaužti Lietuvą savo skleidžiama propaganda.

Lietuvos užsienio reikalų ministras, socialdemokratų Juknevičiene tituluojamas buvęs jaunuolis Linas Linkevičius yra informavęs, kad Rusija galėjo pulti NATO šalį Lietuvą dar iki 2017 m. sausio 20 d., t. y. dar tik rengiantis naujai išrinktam prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump) užimti JAV prezidento postą. Laimei ši prognozė nepasitvirtino.

Kiek anksčiau garsus Žmonių partijos politikas Žygimantas Pavilionis mūsų šalies žmonėms buvo pranešęs, kad Rusija visai netoli Vilniaus rengiasi invazijai į Lietuvą, kuri bus paskutinė.

Baltijos šalių gynybos ekspertai yra įspėję, kad siekdami užkariauti Lietuvą ir Baltijos šalis, pirmiausia rusai puls Švediją, kuri nepriklauso NATO, ir užims strategiškai svarbią Gotlando salą.

Taip pat yra tikimybė, kad puolimo prieš Lietuvą provokaciją gali suorganizuoti iš priešiškos šalies atvažiavę turistai į Klaipėdą.

Nereikia pamiršti, kad be to Rusija atnaujina ketvirčio amžiaus senumo bylas apie iš TSRS kariuomenės dezertyravusius kareivius ir imasi teisinio jų persekiojimo. 

Galiausiai Rusija gali pradėti Trečiąjį pasaulinį karą užimdama Latvijos miestus, o Juodkrantėje laipinasi Rusijos specialiosios paskirties karinių daliniai ir t.t.

Tuometinis NSGK pirmininkas V. Bakas 2017 m. sausio pabaigoje Lietuvos visuomenę informavo, kad ties Lietuvos-Rusijos siena telkiamos beprecedentės rusų karinės pajėgos ir technika.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, dar 2017 m. vasario mėnesį viešėdama Baltijos valstybių viršūnių susitikime Rygoje, pasakė: „Matome, kad grėsmės yra įvairios, jos didėja, tame tarpe mes laukiame su nerimu „Zapad 2017“ pratybų, kurių metu koncentruojamos labai didelės ir agresyvios pajėgos, demonstratyviai karui ruošiamasi su Vakarais“.

2018 m. prezidentė su „Sniego susitikimo“ dalyviai aptardama geopolitinius iššūkius, Europos ir transatlantinį saugumą perspėjo visus, kad NATO turi būti pasirengęs labai greitai pereiti iš taikos į karo režimą, turint omenyje, kad rusai gali pradėti puolimą bet kurią akimirką.

Kad Rusija turi kėslų pulti Europą yra kalbėjęs ir Lietuvos draugas Michailas Saakašvilis, apie tokią grėsmę yra užsiminęs ir kitas Lietuvos draugas, Ukrainos prezidentas, milijardierius Petro Porošenka ir t.t.

2017 m. rugsėjo mėnesį tuometinė Kultūros ministrė Lijana Ruokytė-Jonsson pranešė, kad Rusijos satelitas, diktatoriaus valdoma Baltarusija planuoja 2018 m. sausį Vilniuje parodyti Baltarusijoje pastatytą baletą „Vytautas“. Ministrė tai tiesiogiai susiejo tai su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programa ir pareiškė, kad tai yra minkštosios galios demonstravimas bei provokacija.

„Vienareikšmiškai neigiamai vertinu pasirodymo organizatorių bandymą prisišlieti prie Valstybės atkūrimo šimtmečio renginių“, - tąkart Lietuvos visuomenę perspėjo žaliųjų valstiečių ministrė.

Baletas Vilniuje buvo parodytas 2018 m. metų sausio 28 d. Nors tiesioginio konflikto pavyko išvengti, tačiau baleto pasekmės kol kas neaiškios.

2018 m. vasarą Lietuvos gyventojams buvo pranešta, kad situacija yra labai pavojinga ir Rusija bet kurią akimirką gali pulti tiek Vakarus, tiek ir Japoniją.

Žmonių partijos patriarchas Vytautas Landsbergis kalbėdamas apie Lietuvą yra pranešęs, kad „ši planetos vieta yra pasmerkta dėl Kremliaus keršto“, t. y. Baltarusijoje netrukus pradėsiančios veikti atominės elektrinės.

Keli susiję:

Vos spėjo Šiaurės Makedonija įstoti į NATO – iš karto tapo vis labiau agresyvėjančios Rusijos taikiniu

R. Karoblis: nuo pat pandemijos pradžios stebime nuoseklius bandymus skleisti dezinformaciją

Kyla vis didesnė Rusijos ir Baltarusijos karinio konflikto grėsmė  

Rusija svarsto galimybę suduoti branduolinį smūgį Gruzijai