Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas pritarė mokslininkų išvadoms ir palaimino skalūnų dujų žvalgybą.
Tačiau prieš pradedant gavybą, politikai turėtų atlikti kai kuriuos „namų darbus“. Taip teigiama Mokslų akademijos prezidiumo patvirtintose išvadose.
Jose pritariama skalūnų dujų žvalgybai Lietuvoje, nors mokslininkai ir įžvelgia tam tikrų rizikų.
Akademikai siūlo priimti kai kuriuos teisės aktus. Mokslų akademijoje sudarytos komisijos, kuri parlamentarų prašymu rengia išvadą dėl skalūnų dujų, vadovo Vytauto Basio teigimu, mokslininkai siūlo priimti atskirą skalūnų dujų gavybos procesus reglamentuojantį įstatymą.
Taip pat siūloma keisti įstatymus, susijusius su geologija, sveikatos apsauga, gamtos ištekliais.
Be to, mokslininkai pabrėžia, kad visuomenei turi būti pateiktas chemikalų, kurie bus naudojami skalūnų dujų žvalgybai, sąrašas. Reikės pasirūpinti ir tuo, kad teršalai nepatektų į aplinką, o gręžinyje panaudotas vanduo neišsilietų į aplinką. Tokių atvejų yra pasitaikę JAV.
Tiesa, mokslininkai teigia neturintys atsakymų į visus klausimus. Pavyzdžiui, nežinoma, kokią įtaką požemio struktūrai padarys uolienų plėšymas. Didžiojoje Britanijoje pirmasis bandymas sukėlė nedidelį žemės drebėjimą.
Akademijos prezidento Valdemaro Razumo teigimu, valstybė turėtų pasirūpinti, kad iš skalūnų dujų būtų užtikrinamos pajamos, kurios kompensuotų galimą poveikį aplinkai.
Mokslininkų manymu, būtina patvirtinti netradicinių angliavandenilių naudojimo projektą dujų ir naftos gavybai. Išvadose taip pat teigiama, kad prieš dujų gavybą būtina atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą.
„Yra minima, kad iš tikrųjų valstybė turi pasirūpinti, kad iš skalūnų dujų gavybos būtų užtikrintos tokios pajamos, kurios taip pat galėtų kompensuoti galimą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai“, – sako V. Razumas.
“Žinių radijo” | ekspertai.eu inf.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]