Lietuvos prezidentas Landsbergis paskelbė dar vieną šedevrą

Vytautas Landsbergis. Ukrainos aukojimo operacija



Artėja gana nemalonus vaizdas. Tai Ukrainos paaukojimas. Vieša vivisekcija. Dabar jau visos kortos ant stalo, ir lošėjai savo vietose. Operatoriai bei stebėtojai. Pagrindinis, kuris nešsigąs, ir antrarūšiai, kurie išsigąs. „Oni strusiat“, taip ir buvo agresoriaus spaudoje prognozuota.

Šio lošėjo kortos – absoliutus jo politikų žiaurumas ir amoralumas bei didžiulė kiekybinė persvara besielių vergų, kurie laimingi tapdami faršu. Mėsa negalvoja. Gal ji nė nejaučia, kai jau mėsmalėje, nebent kerštą dėl savo nevykusio likimo ir pagiežą, kad kuo daugiau ir kitų taptų faršu.

Rusės moterys, lyg jos ne žmonių moterys, taip pasisako: „Tegul ir ukrainietės verkia, ir kuo daugiau anoms skausmo, tuo geriau.“ Tokia jų nacionalinė paguoda, jeigu dar vartotinos senos sąvokos.

Žinoma, tai dugnas. Kadaise pažinome Maksimo Gorkio dramą „Dugne“. Dabar Rusijos dugnas, jos neviltis ir neapykanta, plinta po kitas šalis. Nesurusėkime, nesileiskim į dugną.

Tad pavergtoji rusų tauta – buvusių rusų buvusi tauta – jau nesvarstytina kaip galimas pabudęs operacijos veiksnys; prireikus ją pakeičia nuprotėjusios aikščių „klikušos“.

O aikštės – tai pirmiausiai monopolizuota televizija, paversta totaliu Kremliaus ginklu ir faršo ruošykla.

Pažvelkime į žvelgiančiuosius. Observuojančius operaciją, paglobojančius, kad ji tęstusi. Gal kiek ilgėliau. Pirmame etape – kol auka mirtinai nukraujuos. Tai vadinamasis išsekinimo karas. V. Putinas pasakė: „iki paskutinio ukrainiečio“. Rusija gali mesti milijoną į faršą, o Ukrainai, kad ir santykiu 1:10, tad šimtas tūkstančių tikrų žmonių, ši operacinė padėtis taps nepakeliama. Taip kalkuliuoja bunkeris.

Gal prisidės ir šio holokausto absurdiškas beprasmizmas, ir susirūpinusių stebėtojų fundamentalus abejingumas.

Kažkas gerai prižiūri, kad gynybos ginklų Ukrainai nebūtų tiekiama tokių ir kiek būtina. Tik tiek, kiek imperatorius leidžia. Gal telefonais iš Berlyno derinama.

Kas dabar pasakys Kremliui – stop? Rytoj visi jūsų giluminiai Uralo bunkeriai kyla į orą! – Bailiai stebėtojai, niekaip norintys suprasti, kad jie yra dalyviai pafinansuojamų žmogėdrų pusėje, to nepasakys.

„Neeskaluojam“ Europos gelbėjimosi, verčiau mums grimsti dvokiančioje kloakoje.

Tad ženkite jūs, nesuvokiamai orūs ir vieniši ukrainiečiai, į suprojektuotą hekatombą. O mes, tariami demokratai, atsiųsime vakarietiškų veidmainystės vainikų. Jau būdami nugalėti.

Bet šiandien Ukraina – dar vilties vardas.