|
Po 1991 buvo galima pasiekt daug, tiek vardan Tos, tiek vardan tų, bet… Savo kišenės patriotai šaukia, kad laiko buvo nedaug, bet per tą nedaug laiko, kiek išaugo pilių, rūmų – net draustinių-draustiniuose, kur eiliniam mirtingąjam nė svajoti nėra ko, o kartais net kojos įkelti negalima – net uogą nusiskinti. Teismų sprendimais… Taip ir užrašyta turistams skirtame žemėlapyje: “Leista statyti teismų sprendimais…” Kiek gražių vietų tapo neprieinamomis ir aptvertomis su užrašais: ”Privati valda.Toliau – pikti šunys!” Kiek pasikorė ? Degradavo ? Išsibėgiojo ? Negimė ?
Laisvė-įpareigojantis žodis ir labai svarbus kiekvienai, save gerbiančiai tautai. Mums buvo pasakyta, jog nuo tų ir tų metų, tokios ir tokios dienos bus laisvė… Mes ir laukėm tos dienos: vieni – kad prisivogtų „sovietikų“ sukurto turto, kiti – kad, pasinaudodami pareigom, pralobtų, dar kiti – kad galėtų pašūkaliot, jog komunistai žmogžudžiai (nors laisvai šaliai juos išrinko vadovais), treti – kad visam laikui pabėgtų iš Tėvynės…
O laisvės tai nelabai kam ir reikėjo… Buvo prieš euroreferendumą pasakyta, kad ES DUOS! Kai tuo patikėjusių buvo per mažai, antrą euroreferendumo dieną suinteresuotieji balsavusiems DAVĖ po butelį alaus, arba pakelį skalbimo miltelių. JIE suprato – TIKRAI DUOS – ir puolė balsuoti.
Save kovotojais ir disidentais vadinantieji baisiausiai piktinosi, kad tarybmečiu KGB klausėsi kelių tūkstančių įtariamų kuo nors negero, bet visa gerkle rėkė ir visom keturiom Seime balsavo už ES taip vadinamą “visuotinio sekimo” direktyvą, kai įteisintas privalomas visų piliečių sekimas – fiksuojami (laikas ir vieta) visi skambučiai, net ir netsakyti, SMS, gauti ir išsiųsti laiškai, visi aplankyti tinklalapiai (ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ
ĮSTATYMAS, priedas Nr. 1). Taip Jie supranta laisvę.
Kol Mažeikių Nafta (MN) buvo LIETUVOS ir gaudavo pigią naftą naftotiekiu, konservai šaukė:”Neprileisim Ivano prie vamzdžio”! Ivanas užsuko sklendę ir kvailiems lietuviams paliko TUŠČIĄ vamzdžio galą, mat tie prietrankos nesuprato, kad Ivanas yra ir bus prie vamzdžio. MN grėsė tapti metalo laužu (gal būtų ir geriau – benzinas tikrai būtų pigesnis). Buvo galima kam nors gerai parduoti, bet buvo pasirinkta, praktiškai, padovanoti Wiljams’o aferistams. Mat, kaip sakydavo Adamsas, jeigu ne jiems, mūsų į NATO nepriims.Tie žinojo, ką daryti: brangiau, negu naftotiekiu, gabeno tą pačią rusišką naftą tanklaiviais ir pakėlė degalų kainas iki padebesių. Aišku, mokesčius mokėjo, bet juk iš mūsų kišenių už brangiai parduodamus degalus! Gi, didžiulius pelnus išpompuodavo į savo kapšus, kaip tai daro užsienio bankai, ar kokia nors ikor, smaugdama gyventojus už šildymą. Vėliau MN atiteko lenkams, o tie”draugiškai” dar labiau užkėlė kainas būtent Lietuvai. Latvijai ir Estijai parduoda pigiau.
Dar “gražiau” buvo su “Lietuvos kuru” – visas degalinių tinklas už 1 Lt parduotas sukčiui, už grupinį nepilnametės išprievartavimą sėdėjusiam kalėjime, o jis vertingas degalines mikliai perpardavė savo paties bendrovėms, valstybei palikdamas milijonines skolas. Negana to, Kubiliaus premjeravimo metu tam veikėjui buvo pervesta 18,8 mln., neva, “Lietuvos kuro” skolų kompensavimui. Štai, ir visos “išmintingos” politikos pasekmės… Jų nesuprasti gali nebent tuščiagalviai ar visiški buduliai.
|