2024 m. gruodžio 4 d.

 

Lyderiais gimstama ar tampama?

13
Paskelbta: 2014-01-28 23:23 Autorius: Marius Kundrotas

Šis klausimas dažnai kyla jauniems žmonėms, ieškantiems saviraiškos galimybių. Jis svarbus ir bendresniame kontekste, kai seni lyderiai vis mažiau tenkina, o naujų dar reikia ieškoti. Dažnai atrodo, jog lyderis turėtų pasirodyti savaime, lyg dievas iš mašinos antikiniame teatre, o kai jis ateis – jį iš karto pažinsime. Tai – mistifikuotas požiūris. Antra vertus, jis gana patogus. Atsakomybė permetama pačiam lyderiui – užuot patiems domėjusis, kas juo galėtų būti. Politinių technologijų dėka įmanoma sukurti lyderius iš gana silpnų ir lengvai veikiamų žmonių, kuriais po to tenka skaudžiai nusivilti.

Požiūris, jog lyderiais gimstama, iš dalies susijęs su romantizmo pasaulėžiūra, asmens gebėjimus kildinusia iš aukštesnių ir pirmesnių šaltinių už pačią žmogaus asmenybę, visų pirma – iš Dievo. Dar ankstesnis šaltinis – savaip suprasta augustiniškoji predestinacijos – išankstinės lemties doktrina. Religinį pasaulėvaizdį keičiant materializmui, Dievą pakeitė gamta, o gamtos mokslų pažanga suteikė šiam požiūriui dar vieną, iš pažiūros, sunkiai atremiamą kozirį – burtažodžiu tapo sąvoka genai.

Dar vienas veiksnys, sąlygojantis statišką lyderystės suvokimą – šiuolaikinė popkultūra, savaip prikėlusi, o kartu – supaprastinusi antikinį bei renesansinį visapusiško žmogaus idealą. Tai – supermeno idealas: jis gabus visose srityse, jam visada sekasi, iš principo esi arba lyderis, arba autsaideris, o riba tarp šių dviejų vaidmenų iš esmės – sunkiai peržengiama, jeigu peržengiama išvis. Šiuo atveju mažiau kalbama apie tai, iš kur lyderystė kyla, bet lygiai taip pat nureikšminama asmens savikūra: jeigu vieną kartą pasireiškei lyderio arba autsaiderio vaidmenyje, tai faktiškai – visam laikui.

Iš tiesų išankstinės, pastovios ir visapusės lyderystės samprata sunkiai atlaiko istorijos liudijimus. Ypač išraiškingas pavyzdys – Demostenas. Žinoma, jog šis žmogus mikčiojo ir dėl to jautė stiprų kompleksą. Šią problemą jis sprendė, mokydamasis retorikos, kol tapo žymiausiu Graikijos oratoriumi, o vėliau ir politiku. Prasidėjus laisvosios Graikijos karui su Makedonija, Demostenas subūrė graikų polių koaliciją ir tapo absoliučiu visos šalies lyderiu.

Dar vienas pavyzdys – Napoleonas Bonapartas. Jo vardu net pavadintas psichologinis kompleksas, siaurąja prasme reiškiantis mažaūgio žmogaus ambicingumą, plačiąja – tiesiog didybės maniją. Vaikinas iš provincijos, smulkių bajorų šeimos, iš kurio vaikystėje visi šaipėsi – tiek dėl mažo ūgio, tiek dėl provincialios korsikietiškos tarties. Yra duomenų, jog būtent kompleksai ir autsaiderio vaidmuo ankstyvuoju laikotarpiu jį paskatino tapti vienu didžiausių visų laikų politinių ir karinių lyderių.

Vladimiras Leninas svajojo apie teisininko, Adolfas Hitleris – apie dailininko karjerą, abiejų svajonės žlugo. Abu dėl to jautė kompleksus. Abu užsidegė ambicijomis kai ko pasiekti. Abu tapo ryškiais politiniais lyderiais – atmetant moralinius vertinimus, tenka pripažinti jų istorinę reikšmę.

Išankstinės lyderystės šalininkas paprieštaraus: galbūt lyderystė šiuose žmonėse jau buvo užkoduota, ją tereikėjo atrasti? Žvilgtelkime į kitą pusę.

Jei lyderystę lemtų genai, tai lyderių vaikai taip pat būtų lyderiai – bent jau santykiu 1 iš 2. Ar istorija tai patvirtina? Vargu. Ypač išraiškinga Prancūzijos karalių Burbonų dinastija. Henrikas IV – stiprus lyderis, jo sūnus Liudvikas XIII – visiškas mėmė, už kurį valstybės naštą teko prisiimti kardinolui Armanui de Rišeljė. Liudviko XIII sūnus Liudvikas XIV – vėl stiprus lyderis, jo įpėdinis Liudvikas XV – lyderis, bet jau silpnesnis, o jo įpėdiniai Liudvikas XVI, Liudvikas XVIII ir Karolis X – visai silpni. Anglijos protektoriaus Oliverio Kromvelio sūnus Ričardas buvo eilinis, išsilavinęs, inteligentiškas bajoras, kurio valdžią perėmė tėvo generolai, galiausiai grąžinę į sostą nuverstąją Stiuartų dinastiją.

Žinoma, galima rasti ir kitokių pavyzdžių. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vaikai Algirdas ir Kęstutis – tėvo verti lyderiai. Iš jų vaikų absoliutus lyderis – tiktai Kęstučio sūnus Vytautas. Jogaila – gana silpnas lyderis, iš pradžių stipriai veikiamas motinos Julijonos, o vėliau – lenkų didikų ir vyskupų. Stipriausiu lyderiu iš Algirdo vaikų galima laikyti Švitrigailą. Savo ruožtu Kęstučio sūnus ir Vytauto brolis Žygimantas – silpnas lyderis. Pagaliau, kunigaikščių Mikalojaus Radvilos Juodojo ir Rudojo ainiai – lyderiai iki ketvirtos ar penktos kartos. Panašių pavyzdžių rasime ir kitose didikų giminėse.

Šioje vietoje reiktų skirti aristokratinę ir demokratinę visuomenę. Aristokratų vaikai turėjo didesnes galimybes tapti lyderiais – jie buvo tam ruošiami, jų savikūrai buvo daugiau išteklių, tiek dvasinių, tiek medžiaginių. Bet net ir to daugeliu atvejų pasirodė per maža, daugelyje monarchinių ir aristokratinių giminių lyderius keisdavo autsaideriai ir atvirkščiai. Dėl visuomenės sanklodos silpni žmonės galėjo būti valdovais, valstybės veikėjais, karvedžiais, bet ši lyderystė likdavo formali.

Demokratinėje visuomenėje – visai kas kita. Lyderių vaikus, tapusius lyderiais, galima suskaičiuoti ant pirštų. Žinomiausi pavyzdžiai – Džordžas V. Bušas ir Marina Le Pen. Asadai, Alijevai, Kimai automatiškai atkrenta, nes jų visuomenės, nors formaliai – respublikinės, faktiškai – autoritarinės ir šia prasme artimesnės aristokratiniam modeliui. O štai Gandžių dinastija Indijoje, klaidingai siejama su Mahatma Gandžiu (tai kita giminė), kilusi iš didžiojo politinio lyderio Džavacharlalo Neraus, davė šaliai seriją visai silpnų vadovų, kurie turėjo didelių ambicijų, bet sukėlė daugiau problemų, nei išsprendė. Daugumą žymių politikų vaikų išvis vargiai būsime girdėję – politinėse erdvėse jų tiesiog nėra.

Žinoma, politika – tik viena iš lyderystės raiškos erdvių, bet kitose tendencijos – panašios. Bachų giminėje kelios kartos kūrė muziką, bet istorijoje iš jos žinome tik Johaną Sebastianą Bachą, o jo vaikus – tiktai kaip jo vaikus. Paradoksalu, jog jiems esant gyviems buvo priešingai – labiau žinoti vaikai. Iš Mocartų giminės žymiu tapo tik Volfgangas Amadėjus. Aleksandras Diuma tėvas ir jo sūnus – abu rašytojai, bet ligšiol tėvo klasiką skaito, žino ar bent girdėję – daugybė žmonių, sūnaus – vienas kitas. Pagaliau, absoliučios daugumos rašytojų, muzikų, mokslininkų vaikų vardų istorijoje išvis nėra.

Lyderystę galima aiškinti įvairiais veiksniais – Dievo Apvaizda (o kalbant apie piktuosius genijus – net ne Dievo), iš dalies – genais, iš dalies – socialinėmis ir kultūrinėmis aplinkybėmis, bet tarp jų lieka esminis veiksnys – žmogaus asmenybės savikūra. Pasak autentiškumo filosofijos tėvo Johano Gotfrydo Herderio, kuris taip pat – nacionalizmo filosofijos tėvas, kiekvienas žmogus pašauktas būti savimi ir pats save kuria, nuolatiniame santykyje su kitais.

Savikūros keliu kompleksuotas mikčius gali tapti žymiausiu oratoriumi, dailininkas autsaideris – atrasti save politikoje, vaikinas iš provincijos marginalų – tapti nacionaliniu lyderiu. Lyderiai nėra dievai, jie kyla iš paprastų žmonių, su savomis silpnybėmis ir stiprybėmis. Įveikti viena ir išryškinti kita – štai lyderystės paslaptis. Pasaulį nugali tas, kas pirmiausiai nugali save.

Kalba redaguota ekspertai.eu

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
13. išmok skaityti
(2014-02-05 14:12:08)
(213.164.103.96) Parašė:

Prieš rašydamas :) Asadas išbrauktas dėl to, kad į valdžią atėjo ne demokratinėje santvarkoje, kai tame sakinyje kalbama apie demokratinius lyderius. O dėl vadybos - visai susimovei: lyderystę painioti su menedžmentu...



12. nelyderis
(2014-01-31 20:48:23)
(5.20.212.208) Parašė:

Kas per briedas parasytas suplakti i viena vieta istorija ir politika kazkokius painius kriterijus ir dar viska vertinti tqip kazkaip paprastai ir is auksto. pilnas sud....s. butu gerai autoriui pasiskaityti rimtesne literatura is vadybos srities kad nepainioti savoku. pvz feodalizmo epohoje buti silpnu lyderiu tai cia kas neisipaisyti i istorija lebavimais ir kqrais del ambiciju ar supavyzdziui Asadas jaunesnysis vienas sutryne i miltus visa JQV IR ju sajungininku sutve. jis kazkodel jau is saraso isbraukiamas.



11. Varijantai
(2014-01-30 12:20:46)
(78.63.122.248) Parašė:

Galimi abu, kartais būna atsitiktinumų.



10. Landsbergis
(2014-01-30 03:16:42)
(184.147.228.78) Parašė:

gimdo lyderius Lietuvai. Jo anukas jauciasi toks pagimdytas...



9. Raigerdas
(2014-01-30 01:31:48)
(93.203.37.138) Parašė:

Vilniuje, kiek žinau yra tokie kursai apie lyderiavimą. Mano manymu, Lietuvoje yra lyderių, bet jie nežino, kas yra tas lyderiavimas ir kokie yra reikalavimai lyderiui. Dabartiniai lietuviai dabar pasitenkina tik tokiais žmonėmis, kurie NORI būti vadais. Bet šiandien tokie lyderiai neatitinka šiuolaikiniams reikalavimams. Dabar esu labai užimtas, bet, gal būt, ateityje tikrai sugalvosiu, ką nors šitoje srityje, nes norėčiau išauginti gerų elitinių lietuvaičių, kurie galėtų būti superlyderiais. Būtent dabar reikalingi superlyderiai, nes mažesnio kalibro tikrai nereikia.



8. Raigerdas
(2014-01-30 01:21:46)
(93.203.37.138) Parašė:

Lyderis, pirmiausia, tai ryški individualybė. O jau nuo čia mes turime dvi šakas - individualybė su aukštu atsakomybės jausmu, kuri daro stebuklus, ir individualybė, turinti problemų su sąžine, patologiniu baimės jausmu ir t.t. Tiek Hitleris, tiek Stalinas buvo ryškios asmenybės, tačiau juos iškėlė tam tikros ne todėl, kad jie tokie tikri lyderiai, o todėl, kad ten buvo ryškus sąžinės trūkumas. Individas, būdamas sąžiningu šito nepadarytų, o štai individas su sąžinės trūkumu atrodo, kaip drąsuolis, bebaimis ir t.t., nors iš tikrųjų tai yra sąžinės nebuvimas. Dažnai pasitaiko, kad norint teatre suvaidinti Hamletą, trūksta pačio Hamleto. Ką daro režisieriai? Jie sako aktoriams, kad Karalių vaidina ne tas aktorius, kuris vaidina karalių, o tie aktoriai, kurie vaidina Karaliaus svitą arba palydą. Man asmeniškai lyderis yra tas, kuris moka organizuoti ir įkvėpti žmones kažkokiam tai rimtam darbui ar veiklai. Toliau, jis pasižymi daug aukštesne etika, nei kiti. Trečia, jis imasi tik tos atsakomybės, kurią jis gali įgyvendinti. Ketvirta, bet kartu tai yra ir viena iš svarbiausių savybių, tai yra toliaregiškumas. Penkta, kai jis imasi kažkokios tai veiklos jis žino, kaip tai padaryti, bet ne taip, kaip yra pas mūsų politikus - jie pirmiau padaro, o paskiau galvoja: o ką jie čia padarė? Šešta, jis turi būti labai kompetetingas visuose klausimuose už kuriuos jis prisiima atsakomybę dirbti. Septinta, jis turi turėti aiškią savo poziciją ir žinoti savo misiją, kuri turi užsibaigti jo ir visos jo komandos pergalės triumfu. Aštunta, - jis turi būti ryžtingas, bebaimis ir būti pasiruošęs pakeisti bet kokį kitą komandos narį kritiniu atveju ir mokėti atlikti jo darbą kaip įmanoma geriau. Devinta, - lyderis turi ne tik reikalauti, bet ir parodyti pavyzdį, kaip tai reikia atlikti, jeigu to reikalauja aplinkybės. Dešimta, - jis turi būti vientisa asmenybė ir jo žodžiai turi sutapti su realiai padarytais darbais. Vienuolikta, - jo asmeniniai rezultatai turi būti aukštesni nei jo pavaldinių. T.y., jo produktyvumas privalo būti labai aukštas ir tai jis turi atlikti gana gerai arba net virtuoziškai. Dvylikta, - turėti aiškius gyvenimo principus, kurie yra nukreipti įtai, kad GĖRIS privalo nugalėti BLOGĮ. Ir turėti savo veiklos aiškų, netgi idealų paveikslą.



7. ruta
(2014-01-29 19:44:55)
(78.62.169.14) Parašė:

Lyderyste , manau , priklauso nuo aplinkos , pinigu / kas butu marazmatikas leninas , jeigu ne Voketijos pinigai , paskui Baznyciu apiplesimas , paskui - iskundi kitaip mastanti , gauni ketvirta dali zmogaus turto , kitas valstybei ../ na ir kiek zmogus pasiryzes vardan garbes aukoti kitu gyvenimus ...



6. nuomonė
(2014-01-29 11:48:57)
(84.55.11.33) Parašė:

Aš manau, kad vis dėlto lyderiu reikia gimti. Išsilavinimą žmogus gali įgauti, bet charizmos, kuri yra būtina sąlyga lyderiui, neįsigysi. Tai prigimtinis dalykas - bent aš taip manau.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras