Medalinskas: tendencijas matyti reikia, jas suvokti, kad išvengti blogiausios įvykių eigos

Politikos mokslininkas ir politinis visuomenės veikėjas, buvęs prezidento Rolando Pakso patarėjas užsienio politikos klausimais, buvęs socialdemokratas vėliau liberalas, valstybinio transliuotojo bendradarbis Alvydas Medalinskas visuomeniniuose tinkluose toliau dalinasi savo įžvalgomis apie situaciją Ukrainoje.

A. Medalinsko visuomeniniuose tinkluose paskelbtas fotografijų koliažas.

„Dar šeštadienį Juodoji jūra labai bangavo, o štai sekmadienį jau rami. Priešingai yra su kalbomis apie Ukrainos kontrpuolimą: dar šeštadienį užliūliuota visuomenė tikėjo, kad jis bus netrukus ir, kad tokia Ukrainos bei Vakarų nuomonė, o sekmadienį viskas subangavo.

Kai šeštadienį dar rašiau mintis apie tai, kaip suvokiau, kokios problemos gali laukti Ukrainos kontrpuolimo, tai turėjau tik savo žinias be oficialaus patvirtinimo ir nuojautą, kurią išsakiau, remdamasis gautais signalais, prieš keletą savaičių išvykdamas iš Lietuvos.



Sekmadienį pasipylė įvairūs politikų interviu, pareiškimai ir kyla klausimas, ar nesukels tai didelių bangų tarp Kijevo ir kai kurių Vakarų šalių. Juk nuomonės kardinaliai skiriasi. Ypač, jei pradės aiškintis, o kas yra kaltas.

Interviu Washington post Ukrainos gynybos ministras Reznikovas atviru tekstu pasakė, kad kai kurios Vakarų šalys stumia Ukrainą eiti į kontrpuolimą, nes šių šalių politikams reikia parodyti savo elektoratui teigiamus rezultatus, suteikus daugybe milijardų skaičiuojamą paramą. O rezultatai tai reiškia gilų proveržį, atsiimant iš Rusijos okupuotas teritorijas. Bet Reznikovas savo interviu slopina tokias viltis, kaip nepagrįstas. Jis sako, kad tokio proveržio gali ir nebūti. Kiek teritorijos Ukraina galėtų atsiimti tokio puolimo metu, visai dar neaišku.
Ministrą palaikė ir prezidentas Zelenskis. Jis sako, kad kontrpuolimas galimas tik tada, kai Ukraina gaus visą pažadėtą Vakarų karinę pagalbą. Jam antrina Ukrainos oro pajėgų vadas, kuris sako, kad ypač liūdnai visa tai atrodo, žvelgiant į Rusijos oro atakas.

Efektyviam kontrpuolimui trūksta Vakarų oro gynybos priemonių, kas ir toliau vėžlio žingsniu keliauja į Ukrainą bei nepakankamais kiekiais. Plius dar paaiškėjo, kad ir JAV noras, jog Turkija duotų Ukrainai rusiškas oro gynybos sistemas: S-400 taip pat neišdegė.
Vakarai taip pat atsisako bent kol kas duoti Ukrainai naikintuvus F-16, o tai reiškia, kad jų nebūtų kontrpuolimo metu, kas taip pat reiškia, kad Ukrainos armijai siūloma pulti, nepridengus pilnai jos iš oro.

Ukraina taip pat turi stygių priešraketinės gynybos priemonių, todėl Rusija vis labiau įsidrąsina ir iš pradžių paleidusi dronus, kad šie išsiaiškintų, kur yra tos kuklios Ukrainos oro gynybos pajėgos, smogia po to sparnuotosiomis raketomis.

Ką Rusija ir daro visą savaitę kiekvieną naktį, įskaitant šiandien. Ir ką, matyt, dar aršiau darys gegužes 8-9 dd. Neaišku, kas atskris iš Juodosios jūros rytoj, kur debesys tvenkiasi.
Visa tai kontrastuoja su JAV ir kai kurių kitų šalių pareiškimais, kad Vakarai jau davė Ukrainai viską, ką žadėjo ir kad Ukraina pilnai pasiruošusi tam galimam kontrpuolimui. Kai Ukrainos premjeras Shmygal prieš mėnesį lankėsi Vašingtone ir bandė sakyti, kad Ukraina gali būti pasirengusi kontrpuolimui ne anksčiau birželio, jis po to JAV kolegų buvo iš karto pataisytas, kad Ukrainos puolimas prasidės ne vėliau, kaip po kelių savaičių.

Dabar Ukrainai į pagalbą atėjo Čekijos prezidentas, buvęs kariškis Pavel. Jis iš pradžių kolegoms Ukrainoje, o dabar ir laikraščiui Guardian pareiškė, kad, jeigu Ukraina tokiomis sąlygomis, kaip dabar, ryšis kontrpuolimui, tai gali pareikalauti labai daug aukų ir dar neaišku, ar tą puolimą lydėtų sėkmė. Be to, tada gali atsidaryti Ukrainos puolimo flangai ir pulti gali jau Rusija, kuri, kaip vėlgi šią savaitę tik paskelbė Vakarų žvalgyba ( šį kartą britų) turi regione beveik 500 tūkst. karių, iš kurių 300 tūkst. Ukrainos fronte.

Kaip šitų skaičių buvo galima anksčiau nematyti, yra neaišku. Matyt, tai pasislėpė kai kurių karo ekspertų popso analizėje, (kai stengiamasi įtikti pergalės laukiantiems skaitytojams), apie ant kojų nepastovinčius rikiuotėje Rusijos mobilizuotus karius. Bet tarp tų 500 tūkst. gal ne visi yra tokios karikatūros?

Trumpai sakant, nepasitenkinimas Ukrainoje, kuris jaučiamas vis stipriau ir stipriau ir įvairiuose lygiuose dėl vėžlio žingsniu keliaujančios Vakarų karinės pagalbos, kurią dar tenka didelėmis pastangomis kiekvieną kartą išmušti, dėl tų skambių ir gražių kalbų apie paramą Ukrainai iki galo, iki pergalės, kas ne visiškai paskui sutampa su žingsniais gali išsiveržti labai didele banga, jei Ukraina vis dėlto, bus spaudžiama pradėti puolimą, negavusi visos būtinos tam ginkluotės.

Iš kitos pusės, Vakarų šalys ir politikai nerodo noro pripažinti savo politikos klaidų, tiek, artėjant šiam baisiam karui, tiek ir jo metu. Nežinau, ar bus ryžtasi pripažinti, jog teiginys, kad Ukrainai jau yra suteikta 98 proc. visos pažadėtos paramos, švelniai sakant, toli nuo realaus. Bent jau ukrainiečių požiūriu tai tikrai.

Jeigu Vakarai peržiūrės savo ankstesnį požiūrį ir pateiks tai, ko trūksta Ukrainos efektyviam kontrpuolimui, tai labai gerai. Tačiau tada ir kontrpuolimas atsidėtų, matyt, ne mėnesį.
Bet gali būti ir kitaip. Gali būti, kad Vakarų šalys ir toliau nenorės pripažinti savo klaidų ir tada, jeigu Ukraina atidės tą kontrpuolimą, Vakarai, matyt, pradės ieškoti kaltųjų Ukrainoje, kodėl kontrpuolimas, kurį reikia parodyti ir Vakarų šalių rinkėjams, yra atidėtas.

Ar bus tada kritikuojamas ir prezidentas Zelenskis už savo poziciją, kad reikia žūtbūt išlaikyti Bahmutą ar tik jam artimi generolai, pavyzdžiui, Sausumos pajėgų vadas Syrskis, neaišku. O, jeigu būtų kritikuojamas ir prezidentas, tai, ar bus palaukta svarbiausios Europos premijos įteikimo ar kritika bus iki to?

Dėl to, ar verta Bahmutą buvo bet kokia kaina išlaikyti yra du skirtingi požiūriai. Šio žingsnio kritikai sako, kad tas išsekinimo karas stipriai išretino ir išnaikino ne tik Vagner, bet ir ukrainiečių gretas ir, kad tik todėl, kad Ukraina nepaklausė Vakarų partnerių ir nepasitraukė iš ten, metė ir elitines pajėgas, tai dabar susiduria su problema rengti kontrpuolimą. O todėl ginkluotės stoka-antrinis klausimas.

Bahmuto gynimo šalininkai tvirtina, kad reikėjo šį miestą bet kuria kaina ginti, kad neduoti Putinui vis naujų ir naujų miestų užkariavimo argumentų, o pati gynyba leido sustiprinti už Bahmuto įrengtas kitas gynybos linijas, kad neduoti Rusijai pulti svarbiausių Donbaso centrų: Kramatorsko ir Sloviansko, taip pat Konstantinivkos, Družkivkos, Pokrovsko.

Kas yra teisus gal ir bus vėliau išsiaiškinta. Dabar svarbu išvengti trinties ir nepasitikėjimo tarp Ukrainos ir Vakarų, kalbant apie šio kontrpuolimo datą, kryptis, mastą, galimą tolesnę Vakarų paramą, Ukrainos pasiruošimo galimybes bei nepasiruošimo priežastis.

Kad abipusių kaltinimų, bangavimo ir purslų bus tai yra faktas. Svarbu, kad tai liktų tarp pokalbių dalyvių, o neišsiveržtų į viešumą. Nors tokių požymių jau yra.

Galimas daiktas, kad Ukrainos politinė karinė vadovybė neatlaikys ir duos įsakymą kontrpuolimui. Apie skirtumus nuo kitų kontrpuolimų: prie Charkivo ir Chersono jau būtų kita kalba, o tų skirtumų yra daug.

Tačiau toks kontrpuolimas gali turėti rimtas pasekmes Ukrainos žmonių požiūriui tiek į savo šalies vadovus, tiek į Vakarus. Jeigu kontrpuolimas pavyksta, net ir su mažesniais rezultatais, nei anksčiau tikėtasi ( būtent todėl dabar Reznikovas ir kiti Ukrainos valdžios atstovai stengiasi stipriai minimizuoti ankstesnius žmonių lūkesčius), tada visi patenkinti ir Ukrainoje, ir Vakarų šalyse.

Pagaliau teoriškai gali egzistuoti ir variantas, kad neseniai viešint Kijeve Čekijos prezidentui buvo sutarta vienu metu prabilti, kad Ukraina nepasiruošusi kontrapuolimui, juo labiau plataus masto, kad trūksta ginkluotės, kad pajėgos dar nesukomplektuotos ir apgauti rusus. Tačiau toks variantas labai jau teorinis.

Bet, jeigu kontrpuolimas užstringa arba pareikalauja, kaip Čekijos prezidentas įspėjo, labai daug aukų, o gal užsibaigia dar ir nauja Rusijos ataka, tai kritikos strėlės Ukrainoje lėks ne tik į savo politikus, bet ir Vakarus taip pat.

Jau dabar Ukrainos žmonių tarpe gali girdėti kintančias nuotaikas: jei anksčiau apie kontrpuolimą buvo kalbama su pakilimu ir norėta, kad tai įvyktų kuo greičiau, svarstyta, kokias teritorijas bus galima atsiimti, kaip rusai bėgs, tai dabar atsirado ir nerimo gaidų.

Klausiama, kodėl taip skubama su tuo kontrpuolimu, kodėl Vakarai spaudžia pulti, jeigu nepateikė pilnai ginkluotės, ar Ukrainai turi rūpėti kur nors Vakarų šalyje vykstantys rinkimai ir ar dėl to dabar Ukraina turi pulti ir prarasti daug gyvybių. Šie klausimai įgauna naują prasmę po prezidentų Pavelo ir Zelenskio, ministro Reznikovo pasisakymų, o skubaus kontrpuolimo nesėkmės atveju gali paveikti žmonių požiūrį bendrai į Vakarus.

Juo labiau, jei po to liepos mėnesį Vilniuje per NATO viršūnių susitikimą, nepaisant visų Kijevo ir kai kurių partnerių pastangų, nuskambės tik tradicinis pareiškimas, jog ,,durys yra atviros”, jeigu Ukraina kelyje į ES užstrigs biurokratijos iš Briuselio spąstuose ir kai kurių ES šalių nenore matyti ją ES ( nurodant ir svarsčius prie Ukrainos kojų: korupciją), o masinis bumas įvairiose šalyse konferencijų apie Ukrainos atstatymą po karo ir baigsis tik prabangių konferencijų organizavimu bei ES ekspertų grupių sukūrimu, jų dosniu finansavimu be realaus indėlio į patį Ukrainos atstatymo procesą.

Žinoma, iki vasaros dar mėnuo. Kontrpuolimas gali būti su vienais ar kitais rezultatais. Bet tendencijas matyti reikia, jas suvokti, kad išvengti blogiausios įvykių eigos, kuri galėtų atsiliepti ir Ukrainos, ir mūsų šalies saugumui“, - parašė A. Medalinskas.

Susiję:

Politikos mokslininkas Medalinskas: labai noriu tikėti Ukrainos sėkme ir tuo „stebuklu prie Dniepro“