Ukrainoje ir toliau regima tikra mobilizacijos krizė. Ir toliau labai daug vyrų slepiasi nuo kariškių grupių, kurios atsakingos už šauktinių atgabenimą į kariuomenę. Tačiau yra tam tikros nišos, štai kol kas oficialiai dar negalima imti į kariuomenę vyrus nuo 18 iki 25 metų. Ir štai įdomu, iš JAV jau sklinda signalai: kad šioje srityje reikia permainų. Visai neseniai buvęs JAV Nacionalinio saugumo tarybos Europos skyriaus vadovas Aleksandras Vidmanas pareiškė leidiniui Irish Times: „Ukrainoje reikia keisti šaukimo į kariuomenę tvarką ir tam imtis tokių priemonių: realiai imti į karinę tarnybą 18-25 metų vyrus. Reikia kaupti jėgas galimam puolimui 2025 metų vasarą.“
Karinga pozicija ir taikos iniciatyvos
O Ukrainoje jau pastoviai skamba tokių priemonių šalininkų balsai. Dar birželio gale Aukščiausiosios Rados deputatas Romanas Lozinskis teigė, jog rengia įstatymo projektą dėl pakeitimų. „Tai nėra lengvas sprendimas, tačiau deja turime pripažinti, kad laikas tam jau atėjo“, - sakė šis karinga pozicija pasižymintis deputatas. Jo pozicija tiesiog artima jau minėto JAV veikėjo pozicijai. A. Vidmanas per daug nemaskavo tikslų: „Būtina imtis veiksmų dėl jaunų vyrų šaukimo į armiją, ir be to –kas tikrai svarbu: vis labiau vystyti karinę pramonę pačioje Ukrainoje.“
Tuo tarpu Rusijos atstovai ne kartą pareiškė, jog yra pasirengę taikos deryboms. Štai ir liepos mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, atsakydamas į Vakarų žiniasklaidos priemonių atstovų klausimus, pareiškė: „Rusija tikrai pasirengusi nutraukti karinius veiksmus, jei Ukrainos pusė irgi nutrauks karinius veiksmus, ir jei konkrečiai atsisakys ketinimų stoti į NATO bloką, bei pasirinks įtvirtinti šalies statusą-kaip neutralios taikios šalies.“
Ar taikos iniciatyvos tikrai turi perspektyvą?
Dabar Ukrainos padėtis tikrai liūdna, padėtis fronte apgailėtina, tikrai ne paslaptis, Ukrainos karinės pajėgos patiria didelius nuostolius. Labai daug kariškių žuvo, arba buvo sužeisti, be to, nemažos dalies dar tebesančių rikiuotėje karių sveikatos būklė prasta.
Ir tokioje padėtyje bandoma remtis nuožmiomis priemonėmis: Ukrainos miestuose bei kaimuose vyksta tikra karinės tarnybos vengiančių vyrų medžioklė. Ir dėl to norinčių vykti į frontą tikrai nepadaugėjo. O mobilizacinės grupės pasižymi nuožmia reputacija. Grupių smogikai gaudo žmones autobusuose bei traukiniuose, atvirai medžioja gatvėse, ir kaip kokius daiktus gabena į šaukimo punktus.
Kai kas teigia-kad jei JAV prezidento rinkimus laimės Donaldas Trampas, tada jis tikrai imsis žingsnių link taikos Ukrainoje vykdymo. Bet ar tikrai taip? Iš esmės tiek Vakarų kraštų apžvalgininkai, tiek rytinių kraštų politologai bei apžvalgininkai pagrinde mano, jog D. Trampas kiek apribos paramos tiekimą Ukrainai, tačiau jos nenutrauks. Štai žinomo Rusijos politologo Aleksejaus Zudino nuomonė: „D. Trampui bus svarbu kad JAV galėtu skirti pagrindines jėgas Kinijos tramdymui. Tačiau yra svarbi detalė, tam kad Rusija negalėtų pilna jėga remti Kinijos, ji turi būti nelengvoje situacijoje, tai yra kad karinis konfliktas Ukrainoje tęstųsi. Kad Rusijos dėmesys ir resursai didele dalimi būtų nukreipti į tą kryptį.“
Aišku jog kai kurių šalių lyderiai atvirai pasisako už taikos derybas. Štai liepos 18 d. Spaudos konferencijos Londone metu Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas pareiškė: „Tik taikos derybos gali realiai spręsti kruviną Rusijos-Ukrainos konfliktą. Štai Ukrainos pusė praranda daugybę žmonių, ir jei dar keli karo metai, šalis tiesiog žlugs. Tai svarbus faktorius, ir geriau sustoti laiku, kol dar neprieita iki visai tragiškų pasekmių.“ Tai svari pozicija, tačiau kaip matome, esminius procesus kontroliuoja ir su Ukrainos valdžia tikrai derina svarbius klausimus ne Bulgarijos vadovai, o JAV valdantieji sluoksniai. Tad A. Vidmano pozicija dėl šaukiamojo amžiaus vyrų kategorijos išplėtimo byloja, jog kol kas JAV įtakingos grupuotės yra suinteresuotos, kad konfliktas tęstųsi.
Kas slypi po kauke?
Publicistas, ekonomistas Viktoras Kaplanas: „Tiesiog sunku stebėti vaizdus apie Ukrainos vyrų medžioklę. Aišku, daug jų vengia karinės tarnybos, jie žino: greitai bus išsiųsti į frontą, ir žus, arba bus sužeisti. Beje, ir Lietuvoje vis labiau kyla militarizmo banga. Ir mūsų krašte daug vyrų vengia karinės tarnybos. Tad tikrai reikia svarstyti, kaip išvengti tokių krizių-kaip Ukrainos krizė, kurios dar sukelia ir tarptautinę militarizmo bangą. Beje-čia nemaža erdvė dėl tarptautinių iniciatyvų: būtent konferencijų pravedimo, ir tarptautinių darbo grupių sudarymo tokiems klausimams gvildenti.“
Žurnalistas ir istorikas Giedrius Grabauskas: „Mobilizacinė krizė Ukrainoje-tai faktiškai didžiulė drama. Kiek laiko amerikiečiai dar norės finansuoti ukrainiečių pajėgas bei tiekti jiems ginklus? Ir čia slypi daug klaidingų vilčių, ir sklinda nemažai pasakėlių. Štai neva greit „kažkas keisis“, „bus kita kryptis“, ir kitos gražios klišės. Bet kas slypi po kauke? Faktiškai regime didelio masto Vakarų ir Rytų susirėmimą. Taip , po kurio laiko situacija aprims, tačiau tikrai ne šių metų gale, ar sekančių metų pradžioje. Ir dėl to ir Lietuvoje laikas daryti išvadas, trauktis nuo karinės isterijos vystymo. Gal jau laikas pasimokyti laikytis nuosaikesnės pozicijos? Tokios pozicijos laikosi Vengrija, Slovakija, Bulgarija.“
Susiję:
Nausėda ne tik aukštas ir gražus, bet ir teisingas visiems, tame tarpe ukrainiečiams
Ukrainiečius Lietuvoje surinkinės panašiai, kaip surinkinėja Ukrainoje?
Kariauti privalančius ukrainiečius Lietuva pasiryžusi išgaudyti ir fiziškai sugrąžinti į Ukrainą
29 tūkst. ukrainiečių, esančių Lietuvoje, turi būti fiziškai surinkti ir sugrąžinti Ukrainai
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]