Gegužės 8 dieną Seime įvyko mokslinio projekto „Subjektyvus saugumas kintančiame geopolitiniame kontekste: ypatumai, formuojantys veiksniai ir individų kuriamos strategijos“ duomenų pristatymas ir apskritojo stalo diskusija.
Pristatyme ir diskusijoje buvo aptariamas Lietuvos gyventojų požiūris į galimas grėsmes nacionaliniam saugumui. Daugiausia dėmesio skiriama grėsmės iš Rusijos suvokimui ir požiūrio į pabėgėlius analizei, asmenų pasirinkimams realiose grėsmės situacijose, žiniasklaidos įtakai grėsmių suvokimui ir kitiems klausimams.
Tyrimo duomenys rodo, kad beveik pusė Lietuvos gyventojų įžvelgia grėsmę iš Rusijos. Užpuolimo atveju ar kilus realiai užpuolimo grėsmei, 4 iš 10 gyventojų liktų Lietuvoje, bet pirmiausia ieškotų būdų apsisaugoti ir apsaugoti savo šeimą, penktadalis – ginklu ar kitais būdais prisidėtų prie šalies gynybos, tiek pat – išvyktų iš Lietuvos, šiek tiek mažiau – liktų Lietuvoje ir nieko nedarytų. Šalį ginti dažniau rinktųsi lietuviai, vyrai, jaunesni, labiau pasiturintys, patriotiškai nusiteikę, pritariantys demokratinėms vertybėms ir labiau patenkinti savo gyvenimu žmonės.
Tyrimas atskleidė, kad ketvirtadalis Lietuvos gyventojų pabėgėliams jaučia užuojautą, tačiau dominuoja neigiamas požiūris į pabėgėlius. Paklausti, kaip būtų linkę elgtis, jei Lietuvoje smarkiai padaugėtų pabėgėlių, trečdalis žmonių stengtųsi juos tiesiog ignoruoti, ketvirtadalis – jų šalintųsi, tiek pat – stengtųsi susipažinti arba padėti, o mažesnė dalis būtų pasirengusi prieš juos protestuoti arba kitaip reaguotų neigiamai.
Pasak tyrimo pristatymą inicijavusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako, tokie moksliniai darbai yra reikalingi ir reikšmingi. „Į problemas ir grėsmes mes turime žvelgti kiek įmanoma plačiau, privalome žinoti šalies gyventojų pozicijas jautriomis saugumo temomis, turime būti susipažinę su gyventojų požiūriais“, - teigė V. Bakas.
NSGK vadovas pabrėžė, jog šiuo metu situacija regione itin įtempta, todėl į tai reikia žvelgti kiek įmanoma plačiau.
„Turime tikrai ne kasdienę situaciją, o prieš Lietuvą vykdomos informacinės atakos yra tik ledkalnio viršūnė. Būtent todėl reikia ne tik kalbėti, bet ir tyrinėti vykstančius procesus, vertinti grėsmes, vyraujančias nuotaikas, kad priimami sprendimai būtų grindžiami objektyviais mokslinių tyrimų duomenimis“, - pasakė žaliasis valstietis.
Projektą 2015–2017 m. vykdo Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) Sociologijos institutas. Projekto partneris – Socialinių inovacijų institutas. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Projekto vadovė – LSTC Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Diana Janušauskienė, vykdytojos: dr. Eglė Vileikienė, dr. Laima Nevinskaitė ir Ingrida Gečienė.
Šaltinis: lrs.lt
Naujausi
Naujausi komentarai
Pastabus
IP 79.139.244.195 | 17:56:12
Ukrainiečiai Lietuvoje irgi norės turėti savo prezidentą, savo Radą, savo pasus ir t.t. Ir dalį Lietuvos teritorijos, kur galės laisvai savo kalba kalbėti. O tadžikai! Kodėl tie žmonės turi būti nuskriausti?! O Ganos gyventojai?! Jiems irgi sąlygų reikia.Kodėl jų Nidoje neįkūrus - smėlis ir saulė! S...
S
IP 212.129.77.110 | 17:55:04
Organizacija- gali buti sveikatos organizacija? Cia kur covidus organizuoja?...