
Lietuvos diplomatijos Kęstutis Budrys interviu Šveicarijos laikraščiui „Neue Zürcher Zeitung“ pasiuntė vieną griežčiausių pastarojo meto žinučių Maskvai – NATO turi ne tik kalbėti apie atgrasymą, bet ir aiškiai parodyti, kad Rusijos militarizuotas Kaliningradas nėra neliečiama teritorija.
Pasak K. Budrio, Aljansas turi pademonstruoti, kad yra pajėgus prasiskverbti pro Rusijos Kaliningrade sukurtą karinę „tvirtovę“. Ministras, kaip skelbė tarptautinė žiniasklaida, pabrėžė, kad prireikus NATO turi pajėgumų sunaikinti Rusijos oro gynybos ir raketų bazes Kaliningrado srityje. Į šiuos žodžius Kremlius sureagavo itin nervingai – Dmitry Peskov pareiškė, kad tokie Lietuvos ministro žodžiai esą „ribojasi su beprotybe“.
Tačiau pats K. Budrio pasisakymas buvo platesnis nei vien tik Kaliningrado tema. Interviu NZZ jis kalbėjo apie NATO 5 straipsnį, kolektyvinės gynybos patikimumą, Europos saugumo iliuzijas ir Rusijos propagandos tikslą įtikinti Vakarų Europą, kad galimas karas esą paliestų tik rytinį NATO pakraštį. Lietuvos užsienio reikalų ministras tokį požiūrį pavadino pavojinga klaida.
K. Budrys akcentavo, kad konfliktas su Rusija negali būti laikomas tik Lietuvos, Latvijos, Estijos ar Lenkijos problema. Jo teigimu, jeigu griūtų fronto linija, griūtų ne tik karinė padėtis – būtų sukrėsta visa Europos Sąjunga, jos ekonomika ir socialinė tvarka. Kartu jis įspėjo, kad Vakarų Europoje nėra nė vieno „saugaus kaimo“, kuris galėtų likti nuošalyje nuo karo pasekmių.
Interviu K. Budrys taip pat kalbėjo apie Europos priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų. Pasak jo, daugelis Europos gynybos planų vis dar remiasi prielaida, kad Amerika suteiks kritinius karinius pajėgumus, įskaitant palydovinę žvalgybą. Todėl, jeigu Europa nori būti pasirengusi gintis savarankiškiau, jai teks iš esmės permąstyti savo gynybos architektūrą, įskaitant branduolinio atgrasymo klausimą.
Lietuvos žiniasklaidoje taip pat pabrėžta kita K. Budrio mintis – NATO stiprybę lemia sąjungininkų pasitikėjimas ir aiškus įsipareigojimas ginti vieni kitus. Ministras pareiškė neabejojantis kolektyvinės gynybos pareiga ir NATO 5 straipsnio veikimu.
Maskvos reakcija rodo, kad K. Budrio žodžiai pataikė į jautrią vietą. Kaliningradas Rusijai yra ne tik administracinė sritis tarp Lietuvos ir Lenkijos. Tai militarizuotas placdarmas prie NATO sienos, kuriame dislokuojami oro gynybos, raketiniai ir kiti kariniai pajėgumai. Būtent todėl Lietuvos ministro žinia iš esmės buvo tokia: atgrasymas veikia tik tada, kai priešininkas supranta ne deklaracijas, o realias pasekmes.
Kitaip tariant, K. Budrys Šveicarijos leidiniui pasakė tai, ko Maskva labiausiai nenori girdėti: Kaliningradas nėra neliečiamas skydas, o NATO gynyba neturi baigtis baime ištarti akivaizdžius dalykus.
Šaltinis: nzz.ch





























