Muzika kaip Lietuvos Atgimimo matas ir priemonė (1) (video)

Nors šio teksto pavadinimas yra aliuzija į gerokai platesnį tyrimą nei vieno albumo recenzija, šį tyrimą pradėsime ne chronologiškai, nuo vieno albumo pristatymo. Ne tik dėl to, kad jis susijęs su vieno šviesiausių Lietuvos žmonių – krivio Jauniaus (J. Trinkūno, 1939–2014) – išėjimu sausio 20 d. ir su vienu geriausių Lietuvos muzikantų D. Bielkausku. Didžiausią džiaugsmą kelia, kad lietuvių apeiginio folkloro kolektyvo „Kūlgrinda“ ir D. Bielkausko projekto „Donis“ albumas „Giesmės Žemynai. Hymns to Žemyna The Earth Goddess“ (2013) neleidžia pamiršti, kas esame ir kokį turtingą tautinį paveldą turime.

„Kūlgrinda“ susibūrė 1988-aisiais, festivaliuose, koncertuose pasirodo X–XII a. stiliaus lietuviškais drabužiais, jos nariai senovinę baltų muziką atlieka pasipuošę žalvariniais papuošalais. Ir visa tai daroma iš širdies, o su D. Bielkausko pagalba – sumoderninant skambesį lengvu, bet giliu ambient prisilietimu. Dažniausiai atliekamos sutartinės, grojama kanklėmis, violončele, būgnais, dūdmaišiu, birbyne, skudučiais.

Albumas „Giesmės Žemynai“ – 9-asis „Kūlgrindos“ diskografijoje. Prieš tai pasaulį išvydo kasetė „Kūlgrinda“ (1996), kompaktinės plokštelės „Ugnies apeigos“ (2002), „Žalvarinis“ (su „Ugnėlakiu“, 2002), „Sotvaras“ (su „Doniu“, 2003), „Perkūno giesmės“ (2003), „Prūsų giesmės“ (2005), „Giesmės Saulei“ (2007), „Giesmės Valdovui Gediminui“ (2009).

„Giesmėse Žemynai“ – 16 kūrinių, užburiančių melancholija ir giluma, savumu, bet kartu ir savitumu, interpretacija, nors ir nenutolstančia nuo baltiškosios tradicijos. Vis dėlto jaučiama, kad Jonas ir Inija Trinkūnai ne kartą lankėsi Indijoje, – kai kurios giesmės skamba tartum vediškosios mantros.

Kai kurie kūriniai jau atsidūrė ir „Youtube“. Ypač populiarus tarp baltų tikėjimą išpažįstančiųjų ir jį palaikančiųjų tapo šis klipas (tiksliau, J. Trinkūno atlikta dzūkiška giesmė „An kalno an aukštojo“ su įspūdinga jo fotografija) – tai tapo nelyginant Krivio atsisveikinimo žodžiais.

Žemyna – gimdanti, auginanti ir nokinanti deivė, visų motina, tyra ir teisinga, todėl jos negalima įžeisti ar mušti, aiškinama kompaktinės plokštelės buklete. Lietuviai  išsaugojo tūkstančius dainų, kuriose gerbiama žemė ir jos vaisiai. Žemyna gerbiama per daugumą švenčių, ypač per Žolinę rugpjūčio 15 d.

Pastaruoju metu ypač „graibstomas“ puikus dailininkas Artūras Rožkovas, bendradarbiaujantis ir su trečius metus kitokį požiūrį į kultūrą skatinančiu interneto žurnalu radikaliai.lt, tapo ir „Giesmių Žemynai“ dailininku.

Bendras įspūdis įsilinus į naująjį „Kūlgrindos“ ir „Donio“ albumą – jo muziką, žodžius, apipavidalinimą ir prasmę – itin geras, nuteikiantis optimistiškai. Tokie albumai pasirodo nedažnai, tačiau jie tampa Atgimimo šaukliais. Manytume, kad Tautos politiniam ir kultūriniam atgimimui muzika yra labai svarbi. Daugelis Atgimimo veikėjų turėjo ryšių su tautos muzika. Vieni rinko ir užrašinėjo mūsų tautos dainas ne tik kaip poetinę, bet ir kaip muzikinę liaudies literatūrą (S. Stanevičius, L. A. Jucevičius, S. Daukantas, M. Valančius, L. Ivinskis, J. Basanavičius), kiti patys kūrė muziką, naudodami lietuviškų dainų motyvus, pvz., V. Kudirka.

Dabar keista suvokti, kodėl K. Donelaitis lietuviškas liaudies dainas vadino „kiaulišku bliovimu“, o kitas žinomas Mažosios Lietuvos žmogus Vydūnas išleido du chorinių dainų rinkinius, kurie pasirodė anksčiau nei J. Naujalio ir M. K. Čiurlionio dainų leidiniai Didžiojoje Lietuvoje.

Tačiau neabejotina, kad kuo Tauta sunkiau gyvena, tuo didesnė tikimybė, kad bus puoselėjama jos muzika.

Vydūnas „Lietuvių giesmėje“ rašė: „Mes, Lietuvos vaikai, stovėsim vienširdžiai, tvirta dora, rankoj ranka visi už Lietuvą, Tėvynę Lietuvą“.