Naglis Puteikis: padėkime pareigūnams susigrąžinti orumą ir teisingumo jausmą

Praėjusią savaitę Seimo narį, kandidatą į prezidentus Naglį Puteikį į susitikimą pakvietė Lietuvos statutinių pareigūnų profesinių sąjungų atstovai. Šios profsąjungos vienija apie 4 000 policininkų, gaisrininkų gelbėtojų, pasienio apsaugos pareigūnų ir tyrėjų ir rūpinasi, kad visų 23 000 Lietuvos statutinių pareigūnų darbas būtų vertinamas ir gerbiamas visuomenės, o valstybė šios profesijos žmonėms garantuotų orų atlygį.

Nacionalinio pareigūnų susivienijimo vadovas Vladimir Banel kalbino vieną iš kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus Seimo narį Naglį Puteikį ir prašė su mūsų pareigūnų bendruome pasidalyti savo mintimis apie šalies teisėsaugos būklę, problemas ir sprendimo būdus.

– Ar Jūs, kaip Lietuvos Respublikos pilietis, jaučiatės saugus savo šalyje, mieste?

– Iš to, kaip aš asmeniškai jaučiuosi, Lietuvos didmiesčių centruose mes esame saugūs ir dieną, ir naktį. Todėl bendrą Lietuvos saugumo būklę vertinčiau gerai. Žinoma, akivaizdu, kad kitos valstybės naudoja savo pareigūnus pagal esamą situaciją, kai tuo tarpu Lietuvoje trūksta pareigūnų, ypač rajonuose.

– Kokiu balu pagal dešimtbalę sistemą įvertintumėte viešojo saugumo būklę Lietuvoje? Paaiškinkite plačiau.

– Pagal bendrą Lietuvos vadovų, politikų požiūrį į pagrindines saugumo problemas vertinčiau 5. Tačiau vertinu ne pareigūnus, o valdžios požiūrį, kuris yra labai blogas ir prilygsta Rumunijai ar Bulgarijai. Tai susiję, žinoma, su finansavimu. Jeigu pareigūnai nėra tinkamai aprūpinti, jaučiasi kaip vieni mažiausiai uždirbančių, jų galimybės teikti žmonėms pagalbą yra žlugdomos. Pareigūnai negali pasitikėti savimi, kai aplink save mato žmones, nesilaikančius įstatymų, dalyvaujančius šešėlinėje ekonomikoje ir gyvenančius už juos ne du, tris, o dvidešimt kartų geriau. Aišku, jie supranta, kad to pakeisti negali. Prie to prisideda ir valdžios elgesys viešumoje, pavyzdžiui, atlyginimų sau didinimas. Aš, beje, esu atsisakęs šio padidinimo, nes tai, mano nuomone, demoralizuoja Lietuvos žmones ir didina turtinę nelygybę.

– Išskirkite tris svarbiausias Lietuvos teisėsaugos problemas. Kaip jos turėtų būti sprendžiamos?

– Pirma ir svarbiausia problema – mažas atlyginimas. Europinėje valstybėje negali būti, kad eilinis policininkas uždirbtų mažiau nei Seimo nario padėjėjas, kuriam netaikomi jokie kriterijai, išskyrus aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą. Žmogus, neturintis stažo, pradėjęs dirbti padėjėju, gauna daugiau nei 2000 litų į rankas. Ir tai, mano galva, iliustruoja, kaip neteisingai paskirstyti materialiniai ir finansiniai resursai mūsų valstybėje. Manau, Lietuvai nieko blogo neatsitiktų, jei Seimo nario padėjėjų būtų mažiau arba jie tiesiog uždirbtų mažiau.

Turėtume elgtis taip kaip visos šalys – turi būti tam tikras minimumas, standartas. Akivaizdu, kad policininkas, gaisrininkas dirba tokį darbą, kurio negali dirbti nekvalifikuotas žmogus. Jis turi būti gerai apmokytas, paruoštas, turėti moralines, fizines savybes, išmanyti psichologiją. Taigi, pavyzdžiui, eilinis policininkas turi būti daug kartų aukštesnės kvalifikacijos nei paprastas valstybės tarnautojas. Paimkime, tarkim, 1 000 standartinių žmonių, ir kiek iš jų galės dirbti policininkais? Todėl pareigūnai privalo gauti normalų, orų atlyginimą, o jų specialybės turi būti prestižinės.

Reikalingas ryžtingas žingsnis, susitarimas dėl to, kokia turi būti eilinio pareigūno alga. Susitarus dėl dydžio, nuimama nuo ten, kur valstybei „neskaudės“, ir pridedama čia. Kad ir apie kokius šimtus milijonų mes kalbėtume, valstybės biudžetas yra tokio dydžio, kad tai nėra problema. Tai yra tik politikų požiūrio į teisėsaugininkus problema. Galbūt taip valdininkai nori manipuliuoti ir išnaudoti pareigūnus savoms reikmėms. Kai gyventojai suvoks, kad visos problemos išsisprendžia padidinus atlyginimus, ir turėsime tas partijas, kurios imsis veiksmų, pamatysime pokyčius.

– Ar žinote, ko labiausiai šiandien trūksta statutiniams pareigūnams? Su kokiais sunkumais jie susiduria?

– Manau, kad teisingumo jausmo. Matydami su brangiais automobiliais važinėjančius politikus, šešėlinio verslo atstovus, jie jaučia pažeistą orumo jausmą. Taip pat, žinoma, atlyginimas, kai supranti, kad tu, pavyzdžiui, net išsimokėtinai negali nusipirkti automobilio ar paprasčiausiai neturi galimybės vaikui nupirkti geros kuprinės.

– Jeigu taptumėte šalies prezidentu, kokiomis galiomis pasinaudotumėte spręsdamas pareigūnų problemas?

– Prezidento institucija turi įstatymų iniciatyvos teisę ir moralinį autoritetą. Jo pareiga – telkti tautą svarbiems klausimams ir kalbėti apie svarbiausius Lietuvos gyvenimo aspektus, tokius kaip saugumas, viešoji tvarka, smurto stabdymas, sveikatos apsauga. Prezidentas gali teikti įstatymų projektus, vetuoti įstatymus, kreiptis į tautą, profsąjungas, net protestuoti.

Reikėtų, žinoma, pradėti nuo pagrindinių prioritetų, kaip skirstomi valstybės pinigai. Kaip žinoma, žmogaus saugumo užtikrinimo dalis Lietuvoje yra mažiausia. Todėl prezidentas gali, pavyzdžiui, reikalauti Seimo narių susimažinti atlyginimus, lygiuotis į Vakarų Europą, kur teisėsaugai skiriamas adekvatus biudžeto procentas. Panaudodamas įstatymų iniciatyvos teisę, moralinį spaudimą, žiniasklaidą, prezidentas gali pasiekti didesnį finansavimą teisėsaugai.

– Kaip manote, koks yra socialinio dialogo lygis Lietuvoje / Europos Sąjungos šalyse? Ar teisėsaugos sistemos institucijos vadovaujasi socialinio dialogo principu, ar jis dar tobulintinas?

– Bendras požiūris – lietuvos valdžia aukštai, kiti gyventojai labai žemai. Lietuvos politikų nesikalbėjimas matomas visur. Žmonės tiesiog nesikalba arba kalbasi tik dėl to, kad tai būtų paviešinta žiniasklaidoje. Politikų arogancija yra viena didžiausių Europoje, o tai viena iš priežasčių, kodėl teisėsaugininkai yra tokiame skurde.

– Ar turite ateities teisėsaugos viziją? Galvojant apie penkmečio laikotarpį.

– Jeigu, pavyzdžiui, policininko, ugniagesio profesija bus apmokama taip, kad jis jaustųsi kaip turintis prestižinį darbą, turėsime ateinantį gabų jaunimą, norintį daryti karjerą. Taip sistemoje savaime turėsime tinkamus, savo darbą išmanančius žmones. Žmonėms tokie pareigūnai patiks. Jau dabar turime pareigūnų, kurie gaudami pragyvenimo minimumą sugeba šitaip gerai atlikti savo pareigas. Aišku, tai daroma to žmogaus sveikatos ir šeimos sąskaita. Viskas atsiremia į tą patį. Padarome normalią algą, atsiranda normalus kontingentas, prestižas. Ir turėsime visus gerus pareigūnus – pamatei policininką ir tu jautiesi saugus.

– Koks bus pirmas darbas, kurį, tapęs Lietuvos prezidentu, padarysite dėl teisėsaugos sistemos gerovės?

– Duočiau pavedimą suskaičiuoti, koks yra skirtumas tarp vidutinio Skandinavijos policininko ir aukščiausio politiko algos. Tą skirtumą, kuris yra Lietuvoje, grąžinčiau į biudžetą ir siūlyčiau visiems Seimo nariams padaryti tą patį. Nuo šito galime pradėti teisėsaugos, teisingumo reformą. Kiek žinau, santykis Skandinavijoje yra 1:4, o pas mus tai gali siekti 1:14. Tokiu būdu paaiškėtų, kad pinigų biudžete yra, tik jie turi būti skirti ne nomenklatūrai, o paprastiems žmonėms.