Naujas poligonas: kodėl jo reikia ir kodėl Kapčiamiestyje

Krašto apsaugos ministerija, prieš keletą metų siekdama sudaryti kuo geresnes sąlygas mūsų šalyje treniruotis užsienio valstybių bei Lietuvos kariams, ieškojo vietos, kur būtų galima plėsti karinių poligonų teritorijas ar kurti naujus.

Atlikus išsamius tyrimus, galimybių studijas, buvo atsisakyta planų poligoną steigti Žemaitijos regione – Telšių, Šiaulių, Mažeikių ir Akmenės rajonuose.

Žmonės tąkart klausė, ar būtų įmanoma karinį poligoną įrengti Alytaus, Raseinių, Varėnos ar Lazdijų rajonuose, kur nors Dzūkijos miškuose, Dainavos krašte?

Tačiau atsakymas buvo neigiamas.

„Taip, buvo svarstomos ir kitos teritorijos, esančios Alytaus, Lazdijų, Raseinių ir Varėnos rajonuose. Jų buvo atsisakyta, nes jos neatitiko karinio poligono reikalavimų: teritorijos netinkamos karinei veiklai vykdyti, jose daug gyventojų ir sodybų, kultūros paveldo vietų, rekreacijos zonų“, – išsamiai išanalizavusi situaciją 2022 m. kaip kirviu nukirto Krašto apsaugos ministerija.

Fragmentai iš 2022 n. skelbiamo Krašto apsaugos ministerijos dokumento.

Bet praėjus trejiems metams Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad Lazdijų rajonas staiga ėmė atitikti visus karinio poligono reikalavimus.

Paaiškėjo, kad Dzūkijos miškų teritorijos tinkamos karinei veiklai vykdyti, o gyventojai ir sodybos, kultūros paveldo vietos bei rekreacijos zonos karinio poligono reikalavimams Dainavos krašte praktiškai netrukdys.

Todėl Valstybės gynimo taryba (VGT), kuriai vadovauja kovos su korupcija patirties eksportuotojas, neokomas, pažeidžiamas komunistas, Gerovės valstybės kūrėjas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs, Ukrainos karių kraujo bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius, kasetinių bombų fanas, minofilas, 90 proc. Lietuvos statistinių vienetų išvakcinavimo nuo COVID-19 ligos entuziastas, žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas bei panašių nuopelnų savininkas, įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas (įmonės kodas 111105555), Lietuvos veto teisės atsisakymo Europos Sąjungoje aktyvistas, Konstitucijos laužytojas ir šlapintojasis ant Prezidento priesaikos Gitanas Nausėda, susipažinusi su giliomis analizėmis nutarė kurti karinį poligoną Lazdijų rajone Kapčiamiestyje.

Šalies vadovybė nuo 2025 m. gruodžio vidurio ėmė organizuoti reklaminę kampaniją ir susitikimus su rajono gyventojais, stengdamasi jiems pranešti šią naujieną.

O Krašto apsaugos ministerija prieš kelias dienas paskelbė dar vieną publikaciją apie naujo karinio objekto Dzūkijos miškuose būtinybę.

Su šiuo tekstu ekspertai.eu ir kviečia susipažinti.

Naujas poligonas: kodėl jo reikia ir kodėl Kapčiamiestyje

Lietuvos kariuomenė didėja ir sunkėja – įsigijame šarvuočius, tankus, artileriją. Siekiant laiku iki 2030 metų išvystyti nacionalinę diviziją ir priimant daugiau sąjungininkų, būtinas poligonas, kuriame galėtų treniruotis brigados dydžio vienetas.

„Divizijos kovinė parengtis neįmanoma be poligono, kuriame galėtų treniruotis brigados dydžio vienetas“, – teigia Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento direktorius plk. ltn. Aurius Daškevičius.

Šiandien iki brigados lygio mokymai galimi tik Pabradės poligone, kur dislokuoti ir treniruojasi JAV kariai, Rūdninkų poligone galės treniruotis Vokietijos brigados kariai. Kitos karinio rengimo vietos skirtos iki kuopos ir bataliono lygmens vienetams ir fiziškai nepajėgios sutalpinti didesnių pajėgų. Tai riboja tiek nacionalinių pajėgų, tiek sąjungininkų parengtį.

„Atgrasymas susideda iš karinių pajėgumų, valios, pasirengimo, turimų technologijų ir kariuomenės gebėjimų. Be realių pratybų neįmanoma įvertinti nei parengties, nei sąveikos – simuliacijos to neatstoja”, – pabrėžia gynybos ekspertas dr. Giedrius Česnakas.

Nors kartais teigiama, kad kaimyninėse šalyse poligonų yra mažiau, Latvija ir Estija turi didesnius mokymo laukus pagal šalies plotą, nors jų kariuomenės yra mažesnės nei Lietuvos.

Kodėl pasirinktas Kapčiamiestis?

Rusijos agresija prieš Ukrainą išryškino realias grėsmes regionui. Lietuva turi apie 700 km sieną su Baltarusija ir 300 km – su Rusija. Suvalkų koridorius jungia NATO valstybes kontinentinėje Europoje ir kartu skiria Kaliningradą nuo Baltarusijos.

„Suvalkų koridoriaus zona yra interesų susikirtimas. Suprasdami geopolitinius jautrumus, turime vystyti savo gynybos pajėgumus“, – sako dr. G. Česnakas.

Lietuvos poligonai išdėstyti aplink valstybės perimetrą – Pabradė, Rūdninkai, Tauragė – tačiau pietų Lietuvoje tokios infrastruktūros nėra. Kapčiamiesčio teritorija siūloma dėl strateginės padėties netoli Lenkijos sienos ir Suvalkų koridoriaus. Kariniu požiūriu ši vieta leidžia sumažinti pietų Lietuvos pažeidžiamumą.

Renkantis vietą vertinti keli kriterijai: valstybinės žemės plotas, gyventojų tankumas, saugomų teritorijų ir kultūros vertybių skaičius. Aplinkos ministerija patvirtino, kad Lietuvoje nėra vientisų teritorijų, atitinkančių visus karinius kriterijus.

„Be strateginės lokacijos Suvalkų koridoriuje, iš septynių vertintų teritorijų pasirinkta teritorija šalia Kapčiamiesčio turi daugiausia valstybinės žemės ir mažiausią gyventojų tankumą. Kitose vietose paliestų ir tektų iškraustyti kur kas didesniam skaičiui žmonių”, – paaiškina plk. ltn. A. Daškevičius.

Poveikis gyventojams

Jeigu Seimas priims Kapčiamiesčio poligono steigimo įstatymą, išsikelti tektų 13 sodybų savininkams – tai būtina dėl pačių gyventojų saugumo, nes šios sodybos patenka į šaudymo zonas. Likusios 77 sodybos yra karinio mokymo teritorijoje, kurioje šaudyklų nebus – gyventojai galės sodybas išsaugoti ir pasilikti jose.

Turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai. Kompensacijos dydis bus nustatomas ne pagal Registrų centro įkainojimą, bet pagal individualų vertinimą arba atkuriamąją vertę.

„Suprantame, kad tai ypač jautru ir skaudu ten gyvenantiems žmonėms. Todėl siekiame rasti sutarimą ir teisingą kompensavimą vietos gyventojams“, – teigia krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Kontrmobilumas ir miškai

„Karinė infrastruktūra skirta atgrasymui. Konflikto atveju priešininkas taikosi į strateginius objektus – vadavietes, kritinę infrastruktūrą, karines bazes. Modeliavimai rodo, kad prioritetiniai taikiniai yra sprendimų priėmimo centrai ir kritinė infrastruktūra, o ne mokymo teritorijos. Tuščia, neapginta teritorija kviečia agresiją – stipri infrastruktūra ir pasirengimas atgraso”, – pažymi dr. G. Česnakas.

Kapčiamiesčio poligone neplanuojami plyni miškų kirtimai – miškai kartu su inžinerinėmis kliūtimis sudaro fortifikacijos dalį.

Miškas bus kertamas minimaliai – tik tiek, kiek būtina šaudykloms įrengti. Tai sudarytų apie 10 proc. teritorijos.

Regioninis kontekstas

Poligonų plėtra vyksta visame NATO rytiniame flange: Latvija plečia Adaži poligoną, Estija turi dideles mokymo teritorijas, Lenkija planuoja naujus poligonus, Vokietija atnaujina apleistas bazes. Augant grėsmei, stiprėja ginkluotosios pajėgos – tam reikia erdvės treniruotėms.

Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė įsipareigoja tęsti dialogą ir siekti, kad vietos bendruomenių gyvenimas būtų sutrikdytas kuo mažiau.