Naujasis ES biudžetas – ES byrėjimo pradžia

Po keturias dienas ir naktis trukusių derybų dėl būsimo ES biudžeto septyneriems metams buvo skirtas „išgelbėjimo planas“: daugiau nei trilijonas eurų, taip pat dar 750 mlrd. eurų krizės pasekmėms mažinti.

Buvęs Suomijos premjeras Aleksanderis Stubas (Alexander Stubb) taip pakomentavo situaciją: „Labai gerai pamenu finansinę krizę, suverenios skolos krizę, kuri tapo eurozonos krize. Mums prireikė ketverių metų, kad būtų sukurtas Europos stabilizavimo mechanizmas. O dabar 750 mlrd. eurų paketo aptarimas truko keturis mėnesius.“

Svarbiausia, kas buvo suvokta naujausiame ES viršūnių susitikime, – tai, kad Europa politiškai tapo gerokai labiau pakrypusi į kairę.

Kas yra tie 750 mlrd. eurų? Tai – išorinės skolos, kurias ES ims įvairiausiose finansų rinkose. Anksčiau Briuselis, Berlynas ir Paryžius teigė, kad 500 mlrd. eurų iš šių pinigų atiteks labiausiai nukentėjusioms nuo koronaviruso šalims (pvz., Italijai) kaip dotacijos (t.y. už dyką), o dar 250 mlrd. eurų – kaip kreditai. Tačiau proporcijos buvo pakeistos: negrąžintina pagalba sumažinta iki 390 mlrd. eurų, o paskolos pakeltos iki 360 mlrd. eurų.

Naująją ES politiką ėmė diktuoti „taupioji penkeriukė“: Nyderlandai, Austrija, Danija, Švedija ir Suomija.

Tačiau Italija jau daugelį metų gyvena su didele skyle biudžete, dideliu deficitu ir valstybės skola, tad jai grąžinti skolas bus itin sudėtinga. Nepaisant to, visos šalys skolininkės savo įsiskolinimus turės grąžinti iki 2058 m. Tai, kaip pažymi The Financial Times, smarkiai pakenks ES biudžetui.

ES vadovai davė jums kreditą, nė nesidomėję, kokios jūsų galimybės jį grąžinti. Pirmąsyk ES biudžete atsirado klimato apsaugos mokesčiai, taip pat papildomi skaitmeniniai mokesčiai. 

Kažin ar tokią situaciją galime vadinti teisinga: kai kurios valstybės ilgam laikui savo piliečiams užkraus didžiules skolas, o kitos gavo nuolaidas. Dėl to kils protestai, augs dešiniųjų jėgų įtaka Europoje.

„Taupiajai penkeriukai“ ypač priešinosi Vengrijos ir Lenkijos premjerai. Šias šalis ES kaltina darant spaudimą teisėtvarkai, atakuojant žodžių laisvę, nenorą gerbti žmogaus teises. ES grasina Vengrijai ir Lenkijai sankcijomis ir net balso teisės ES Taryboje suspendavimu.

Lenkija tai vadina šantažu. ES tai vadina demokratija ir kalba apie abortų, homoseksualistų santuokų ir galimybės jiems įsivaikinti legalizavimą.

Anksčiau ar vėliau ši situacija virs protestais. ES skilimo, fragmentacijos procesas tik prasideda. Panašu, kad po septynerių metų ES bus jau kitokia, nei yra dabar.

Naujasis ES biudžetas rodo tai, kad europiečiai ruošiasi ES byrėjimui. 

Šaltinis: lb.ua