Niekieno (?) dronai Europoje

Lietuvos kultūrininkai, valstybės lyderis ir dronai. Dailėtyrininkės Aistės Tapet-Kašara tapybinė kompozicija.

Po to, kai Lenkijos prezidentas tiesiai iš Vašingtono atskrido nesuplanuoto darbinio vizito pas G. Nausėdą ir, kaip netikėta, Lenkiją „užpuolė“ dešimtys rusų dronų be sprogmenų, po to, kai A. Lukašenka įspėjo lenkus apie skrendančias link jų „Geranijas“, po to, kai Lietuva pareiškė, kad tai „ne rusų dronai“, o praėjus kelioms dienoms patys lenkai pripažino, jog sugriovimai jų šalyje atsitiko nuo lenkų priešlėktuvinės gynybos raketos, jau niekas nieko nebepajėgia suprasti. Bet Europos valdantiesiems aišku, kad Daniją irgi „puola“ tie patys rusų dronai be sprogmenų, kurie vietomis suklijuoti lipnia juosta. Kodėl be sprogmenų, nors akivaizdu, kad užpuolimas būtų tikroviškesnis, jei dronai gabentų sprogmenis? Net pusę Lietuvos praskridęs dronas buvo rastas poligone su sprogmenimis.

Paslaptis šio incidento itin paprasta: sprogmenų gamintoją ir jų pagaminimo datą lengva nustatyti, o va suklijuotos „Geranijos“ gamintoją – vargu. Bet jaunajai Europos Z kartai tai nė motais – pasakė „rusas puola“ tuščiais bepiločiais, vadinasi, iš tikro puola. Šiame kontekste laisvai pacituosiu A. Arestovičių: jei kasnakt Europą pultų po dešimt dronų, tai sprendžiant iš padarinių, NATO jau būtų pralaimėjusi karą rusams, kurio šie net nepradėjo. Ir dar paminėjo Lenino mintį, kad Vakarų kapitalizmas pats parduos mums virvę, ant kurios mes juos pakarsime. Ar besiklostantys įvykiai apie karines provokacijas Rytų Europoje šito nepatvirtina?

Vien mintis pradėti numušinėti rusų naikintuvus, skrendančius iš Peterburgo į Kaliningradą pro itin siaurą neutralios teritorijos koridorių, pažeidus kitos valstybės oro erdvę, kas metai iš metų atsitikdavo po dešimtis kartų ir buvo įprastas dalykas. Mat Estijai priklausančios salos „auga“, 12 jūrmylių teritorija aplink taip pat plečiasi, be to, savo sprendimu Estija šią teritoriją padidino iki 22 jūrmylių, tad Rusijai belieka „pažeisti“ arba vienos, arba kitos šalies teritoriją, norint praskristi didžiuliu greičiu. Kol buvo draugiški dvišaliai santykiai tarp kaimyninių šalių, tai ir laivų išplaukimas per rusų teritorinius vandenis, ir lėktuvų trumpalaikis oro sienos pažeidimas nieko nejaudino – tai buvo įprastas dalykas, kuris šiuo metu jau traktuojamas kaip sienų pažeidimas ir karo, kurio rusams nereikia, paskelbimas. Vien pranešimas JT su žemėlapiu apie tokius pažeidimus tolygus Colino Powello mėgintuvėliui su cheminio ginklo milteliais, o po tyrimo rezultatas būtų toks pats. Tik kas tokį tyrimą atliks ir kiek tai užims laiko, jei pirmuoju atveju tai vyko 10 metų?

Tačiau rusai atvirai išdėstė, kas laukia Europos, jei toks veiksmas būtų atliktas ir naikintuvas būtų numuštas. Atsakas būtų staigus ir asimetrinis: t. y. „Oreshniko“ tipo ginklais, o jie skelbia, kad turi ir dar tobulesnę raketą nei ši, bus atakuotos didžiųjų šalių sostinės, siekiant paralyžiuoti sprendimų priėmimo centrus. JAV į visa tai nesikiš, nes susilpninti ES yra ir jų interesas, o kaip jie gerbia JK, matėsi iš pražygiavimo šalia kareivio, pamiršus, kad vos spėja iš paskos pats karalius. Jei nebėra mąstančių Ursulų, tai mąstančių generolų vienas kitas, manau, dar atsiras, kad šitą beprotybę sustabdytų. Be abejo, bendraautoriai ir atlikėjai šių nevykusių provokacijų yra ukrainiečiai, tačiau apie juos jau beveik nekalbama, išskyrus K. Kalas, kuri, beje, gal pirmą ir vienintelį kartą pasakė teisybę. Ne viena Europa pradėjo karą ir ne ji viena žadėjo Ukrainai Vakarų rojų, bet JAV apversti plokštelę lengviau ir paprasčiau visais atžvilgiais. Jie bet kuriuo atveju išeis laimėtojais, o Europai tas bet kuriuo atveju nesišviečia. Pralaimėjimas jai garantuotas, nes kas gi lauks, kol pastaroji sukurs savo kariuomenę ir KPK iš nulio.

Branduolinio ginklo panaudojimo grėsmė, atsiradus „Oreshnikui“, beveik išnyko, ir garantas to yra Putinas, o Lietuvai dar ir Kaliningradas. Taip, taip. Čia tiems, kurie su šiuo žodžiu keliasi ir gula, kur anei viename straipsnyje neapseinama be šios pavardės. Gal ir gerai, kai žmonės išsiduoda: kas apie ką, o nesiprausęs apie pirtį. Tik keista, kad jie savo „dievo“ vardą per dažnai mini be jokio reikalo.

Kodėl Kaliningradas mus saugo nuo atomo? Ogi dėl dviejų priežasčių: V. Putinas tausoja savo kareivių gyvybes, todėl taip lėtai juda fronto linija. Tiesa, juda lėtai ir dėl šiuolaikinio karo pobūdžio, bet pirmoje vietoje – žmonių gyvybės. Net iš suvestinių tai akivaizdu. Išduoda skaičiai: pvz., teritorija buvo atakuota 70 raketų, o žuvo 4 civiliai žmonės. Pritariu tai nuomonei, kad rusai savais laiko kareivius ir žmones abiejose fronto pusėse, tiesa, apie tai viešai dar nutyli. Tad Lietuvos branduoliniu ginklu neatakuos dėl to, kad nukentės ir Kaliningrado teritorija, o evakuoti visų niekaip nesuspėtų. Beje, jų kalbose girdisi, kad Europos tautos jiems ne priešai, jų priešai – globalios giluminės valdžios žmonės, kuriems valdžios ir įtakos vis negana, o gyventojų Žemėje ryškiai „per daug“. Beje, jų skleidžiama idėja, kad ir Žemės turtai „neteisingai“ priklauso valstybėms, tautoms, gyvenančioms toje žemėje, o turėtų priklausyti visiems planetos gyventojams „po lygiai“. Spėkit, kas pirmieji taptų naujieji tų turtų valdytojai? Taigi.

Sugrįžtant į šią „kultūrininkų“ ašarų pakalnę. Ir sugalvok man tokį terminą! Apie nieką.

Tyčia ar netyčia vis išlenda vilko nasrai iš po avies kailio, kai Nausėda ir Co pradėjo ir sėkmingai „suėdė“ Palucko vyriausybę, tikėdamiesi lengvesnio grobio. O čia, opa, ir užtaikė ant meškos, kad ją kur galai. Tada ir prasidėjo Nausėdos šokis su kardais: pirmieji du be konkurencijos amžini kandidatai, toliau ir vieniems, ir kitiems pasakyta „ne“, net išmetė jau sutartą Adomavičienę, sukeitė ministerijas, kad tik energetika liktų tose pačiose rankose. Kalbos apie kultūrą jokiomis prasmėmis nebuvo, o čia šast – ir atsirado Ignotas, puiki kandidatūra, jaunas, sugrįžėlis emigrantas, baigęs Čiurlionkę. Ir ką dabar tai Co daryti? Reikia mitinguoti, streikuoti, groti ir dainuoti. Dirigentas – viena žinoma „teisinga“ partija. Būtų gerai, jei būtų kam, o kultūrininkai arba, matosi, kalba patys nežinodami ką, arba tesugebantys linkčioti „uhu“, pasirodė visu gražumu, tik lieka taip iki galo ir neaišku, ko jie nori arba kas jiems yra įsakyta „norėti“. Norėti pinigų už nieką, kaip buvo iki šiol – tai jiems įprastas dalykas, bet tai įvardinti atėjus prie mikrofono niekaip neišeina, todėl ir mykia nei šį, nei tą. O apie juos ratelius suka ir pats Nausėda, ir jo pakalikai – visi guodžia ir ašaras braukia. Pakentėkit, juk neilgam – priešlaikiniai gal išdegs. Arba ne.

Manau, labiau ne nei taip, nes po truputį pradeda svilti padai, o ir kraneliai senka. Kas jūs būsite be fondo spenio?

Jei yra talentas, tai jis ir be pinigų, be reklamos ir be atkato matomas, be jų paramos ir pagalbos knygas rašo, nors yra teisiamas tik už sąžiningą ilgametį mokslinį darbą. O jei talento nėra – tai ir „kultūrininkai“, ir „biudžetai“, ir ašaros nepadės. Teisingai partijai beliks pirštą čiulpti.

Emilija S.