Noras griežtinti sankcijas Rusijai skaldo Europą

ES užsienio reikalų ministrai nedaro beveik nieko, kad nuslėptų prieštaravimus, atsirandančius tarp Europos valstybių derybose dėl sankcijų Rusijai, rašo „The Financial Times“.

Už sankcijų griežtinimą pasisakantys „sakalai“ – Didžioji Britanija, Skandinavijos šalys ir Baltijos valstybės – nori sankcijas pratęsti bent jau energetiniame, finansiniame ir kariniame sektoriuose. Tokie veiksmai, mano jie, leis ES spausti Rusiją, jei šioji nesilaikys Minsko susitarimų, o Ukrainai suteiks galimybę susigrąžinti sienų kontrolę iki 2015 m. pabaigos, rašo leidinys.

Tačiau Prancūzija, Italija ir Ispanija, nekreipdamos dėmesio į situaciją Debalceve, kuri galėtų priversti ES imtis sankcijų sugriežtinimo, paskutinėmis savaitėmis leido suprasti, kad nėra pasiryžusios rizikuoti mažais Minsko susitarimų laimėjimais ir provokuoti Maskvą.

Šį ketvirtadienį atsarginis Europos lyderių variantas būtų sprendimas pranešti, kad sankcijos nebus panaikintos iki tol, kol Minsko susitarimai nebus pilnai įgyvendinti, įskaitant ir tiksliai nustatytą Ukrainos-Rusijos sieną, kontroliuojamą Kijevo pareigūnų. Netgi susitarti dėl šios formuluotės yra be galo sunku, teigia diplomatai.

ES užsienio reikalų ministrų susitikimas šį pirmadienį, dieną, kai prieš metus vyko Krymo referendumas,  dar kartą parodė, kad egzistuoja didžiuliai nesutarimai tarp ES šalių, galintys dar stipriau pasireikšti Europos lyderių susitikime kovo 19-20 dienomis. Europos diplomatai nerimauja, kad problema nebus išspręsta ir birželio mėnesį, kuomet bus sprendžiama dėl sankcijų pratęsimo ar panaikinimo, rašo leidinys.

Sankcijų griežtinimą palaiko ir Europos prezidentas Donaldas Tuskas, ir JAV atstovai. Tačiau, nežiūrint į jų pastangas, vargu ar artimiausiu metu sankcijos bus griežtinamos. Dauguma ES valstybių nori, kad šio sprendimo priėmimas būtų nukeltas į birželio mėnesį, rašo „The Financial Times“, remdamasis neįvardintu Europos diplomatijos šaltiniu.

Šaltinis: ft.com, livejournal.com