Nuo COVID-19 skandalų iki Davoso: Nausėda susitiko su „AstraZeneca“ vadovu Demare

Covid-19 pandemijos pradžioje „AstraZeneca“ vakcina („Vaxzevria“) buvo viena pagrindinių Europos ir pasaulio vakcinacijos kampanijų atramų.

Tačiau netrukus ją pradėjo persekioti keli dideli ginčai: 2021 m. Europos vaistų agentūra (EMA) pripažino galimą sąsają tarp vakcinos ir labai retų neįprastų kraujo krešulių atvejų su mažu trombocitų kiekiu (TTS/VITT), nors pabrėžė, kad bendra nauda daugumai išlieka didesnė už riziką.

Tais pačiais metais kilo ir politinis–teisinis konfliktas: Europos Komisija inicijavo ginčą su „AstraZeneca“ dėl vakcinų tiekimo įsipareigojimų nevykdymo, o vėliau abi pusės „pasiekė susitarimą“, užbaigusį bylinėjimąsi.

2024 m. „AstraZeneca“ vakcina iš esmės uždarė savo skyrių Europoje: bendrovė pradėjo rinkodaros autorizacijos atšaukimą, o EMA nurodė, kad autorizacija nebegalioja.

Viešai aiškinta, kad tai – komercinis sprendimas dėl sumažėjusios paklausos ir rinkoje atsiradusių naujesnių, atnaujintų vakcinų.

Tačiau kas buvo, tas buvo ir 90 proc. Lietuvos statistinių vienetų išvakcinavimo nuo COVID-19 ligos entuziastas, kasetinių bombų fanas, minofilas, Konstitucijos laužytojas ir šlapintojasis ant Prezidento priesaikos, žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas, kovos su korupcija patirties eksportuotojas, pažeidžiamas komunistas, neokomas, Gerovės valstybės kūrėjas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs, Ukrainos karių kraujo bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius bei panašių nuopelnų savininkas, įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas (įm. k. 111105555), Lietuvos veto teisės atsisakymo Europos Sąjungoje aktyvistas Gitanas Nausėda Pasaulio ekonomikos forume Davose susitiko su pasaulinės biofarmacijos kompanijos „AstraZeneca“ valdybos pirmininku Michel Demare ir pristatė Lietuvos ekosistemos galimybes biotechnologijų ir farmacijos investicijų plėtrai.

„Turėdami išskirtinę patirtį genų inžinerijos, klinikinių tyrimų, retų ligų gydymo srityse, reikšmingai sumažinę administracinę naštą inovatyvios gamybos projektų plėtrai ir iškėlę sveikatos apsaugos ir jos finansavimo klausimą tarp esminių valstybės prioritetų, mes siūlome Lietuvą kaip sėkmės receptą siekiant išspręsti konkurencingumo iššūkius Europos gyvybės mokslų srityje. Europai galime pasiūlyti medicinos priemonių tiekimo grandinės užtikrinimą vietoje, investuotojams – valstybės paskatas ir talentingų mokslininkų ir darbuotojų prieigą. Kviečiu „AstraZeneca“ komandą plačiau įvertinti Lietuvos ekosistemos privalumus ir plėtoti investicinį bendradarbiavimą“, - susitikime pasakė G. Nausėda. 

Anot vyriškio, „gyvybės mokslų industrija Lietuvoje yra įrodymas, ką gali pasiekti koncentruota talentingų mokslininkų ir verslininkų bendruomenė“.

„Šis sektorius Lietuvoje auga greičiau nei likusi ekonomikos dalis, sudaro jau 2,6 proc. BVP ir numatoma pasiekti 5 proc. BVP iki 2030 m. Vilniuje numatomas didžiausias biotechnologijų miestelis Europoje, suplanuota 7 mlrd. eurų verslo investicijų“, - papasakojo G. Nausėda.

Valstybės lyderio nuomone, „yra įmanoma atrasti būdų, kad biotechnologijų sektorius sparčiau plėstųsi ir į šalies regionų savivaldybes“.

„Biotechnologijos svarbios ne tik šiuolaikinės medicinos pažangai, bet ir atsiduria gynybos, saugumo ir atsparumo sankirtoje. Biotechnologijos suteikia naujų būdų, kaip užkirsti kelią kylančioms grėsmėms, jas aptikti ir į jas reaguoti, kartu stiprinant ginkluotųjų pajėgų atsparumą ir našumą. Tai tampa ir Europos bei nacionalinio saugumo klausimu, kurio kompetencijų centru Lietuva taip pat turėtų būti“, - pabrėžė G. Nausėda.

Ką Lietuvos vadovui pasakė M. Demare, LR Prezidentūra neskelbia.