Nusikalstami teisėsaugininkų veiksmai – didelė gėda švenčiant 30-metį valstybės, kurios BVP smarkiai auga

Zigmas Vaišvila ikiteisminiame tyrime Nr.01-2-00059-17 du kartus 2019 m. gruodžio 12 d. ir 2020 m. vasario 18 d. buvo sulaikytas ir atvesdintas pas policijos vyriausiąją tyrėją Janiną Grinevič. Tariamai dėl to, kad neatvyko į apklausas. Nutarimus atvesdinti priėmusios prokurorės „nepastebėjo“, kad duomenys apie registruotas Lietuvos pašto siuntas ir jų įteikimą ar neįteikimą skelbiami post.lt ir kad Z. Vaišvila tų šaukimų tuo metu nebuvo gavęs.

„Galų gale gavau tyrimui vadovaujančios Vilniaus apygardos prokurorės Rasos Bekišienės raštišką paaiškinimą dėl man nuo 2019-11-20 d. taikomų apribojimų neišvykti iš gyvenamosios vietos – prieš išvykdamas iš namų turiu prokurorei pranešti, kur ir kuriam laikui išvykstu. Jei noriu išvykti daugiau kaip 7 dienoms ar į užsienį, reikia viską paaiškinti ir gauti raštišiką tyrimui vadovaujančios prokurorės sutikimą“, - teigia Z. Vaišvila.

Prokurorė R. Bekišienė atsisakė panaikinti šią kardomąją priemonę Z. Vaišvilai ir dėl to, kad Kovo 11-osios išvakarėse jam reikia atlikti nemažai darbų dėl valstybės atststaymo 30-mečio paminėjimo, vykti į renginius.

Prokurorės R. Bekišienės vadovas skyriaus vyr. prokuroras Arūnas Stankevičius atmetė Z. Vaišvilos skundą dėl šios kardomosios priemonės ir dėl įtarimų Zigmui Vaišvilai pareiškimo jam nedalyvaujant 2019 m. lapkričio 20 d.

„Nors įstatymas draudžia, tačiau vyr. prokuroras A. Stankevičius pakartojo J. Grinevič ir prokurorės R. Bekišienės aiškinimus, kad 2019 m. lapkričio 20 d. įtarimai Z. Vaišvilai buvo pareikšti, dalyvaujant prieš pusantro mėnesio man paskirtam advokatui, kurio dėl šių aplinkybių 2019 m. lapkričio 20 d. atsisakiau. Tai fiksuota net ir raštu. Tačiau vyr. prokuroras A. Stankevičius to „nepastebėjo“, - informuoja Z.Vaišvila.

Advokatas taip pat išaiškino J. Grinevič, kad ji negali reikšti Z. Vaišvilai įtarimų be advokato.

„Šį advokatą ir mane apklausti atsisakoma be motyvų“, - įsitikinęs Z. Vaišvila.

Apklausti šį advokatą ir Z. Vaišvilą, kitus liudytojus dėl akivaizdaus melo dėl įtarimų pareiškimo atsisakyta be motyvų. Suprantama, nes tai atskleistų, kad vyriausioji tyrėja J. Grinevič 2019 m. lapkričio 20 d. melagingai surašė, kad Z. Vaišvlai paskelbė įtarimus.

Tačiau 2020 m. vasario 18 d. prokurorės R. Bekišienės nutarime dėl Z. Vaišvilos atvesdinimo įrašyta, kad jį norima atvesdinti į apklausą dėl pakartotinio įtarimų pareiškimo. Tuo tyrimui vadovaujanti prokurorė prisipažino, kad 2019 m. lapkričio 20 d. įtarimai Z. Vaišvilai nebuvo pareikšti. Ir teisės mokslų nereikia suprasti, kad antrą kartą dėl to paties įtarimai nėra reiškiami.

Šis prokurorės R. Bekišienės prisipažinimas reiškia, kad pati tyrimui vadovaujanti prokurorė patvirtino, kad įtarimai Z. Vaišvilai nepareikšti. Tai reiškia, kad ir kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš namų) ir kiti veiksmai nuo 2019 m. lapkričio 20 d. yra neteisėti, nes kardomoji priemonė gali būti skiriama ir kiti veiksmai su įtariamuoju gali būti vykdomi tik pareiškus įtarimus asmeniui.

Z. Vaišvilos numone, yra pasiklausomas jo telefonas, nes 2020 m. vasario 19 d. jį sulaikę policininkai nesekė jo nuo namų, o jau laukė su mašina ten, kur jis sustojo tarp pašto ir poliklinikos, į kuriuos jis vyko. Todėl ir Z. Vaišvilos telefono pasiklausymas yra neteisėtas, nes pati prokurorė R. Bekišienė patvirtino, kad įtarimai jam iki šiol nepareikšti. Todėl ir Janinos Grinevič ir jos viršininkės Jakaterinos Grudinskajos reikalavimai tęsti Z. Vaišvilos apklausą be advokato ir bandymas jo neišleisti iš policijos patalpų 2020 m. vasario 19 d. taip pat yra neteisėti, nes Z. Vaišvila nėra įtariamasis. Išleistas jis buvo tik po skambučio advokatui.

Susiję:

Prezidentas iki šiol net nepabandė prisiliesti prie valstybės vėžio temos