Fiodoras Dostojevskis. |
Šiemet minime reikšmingas datas – didžiojo rusų rašytojo Fiodoro Dostojevskio 200-ąsias gimimo ir 140-ąsias mirties metines. Nuostabiu būdu šios apvalios datos sutapo su 2021 metais, kai visas pasaulis yra nugrimzdęs į neregėtos turbulencijos ir augančios entropijos būvį. Ir visa tai jau buvo Dostojevskio knygose.
Savo romanuose „Idiotas“, „Velniai“, „Nusikaltimas ir bausmė“, „Broliai Karamazovai“, o taip pat „Rašytojo dienoraštyje“ Dostojevskis nuspėjo panašius neramumus, chaosą, masines žudynes. Ko vertas, pavyzdžiui, vieno iš „Velnių“ herojų pasisakymas.
„O aš... - sušuko Liamšinas, - paimčiau tas devynias dešimtąsias žmonijos, jeigu jau nieko negalima su jomis padaryti, ir išsprogdinčiau jas į orą, o palikčiau tik išsilavinusių žmonių saujelę...“
Argi mes nesuprantame, kad šiuolaikiniai „velniai“ (pasaulio užkulisiai) sumanė visą dabartinę „pandemiją“ ir „vakcinaciją“ tam, kad į aną pasaulį nusiųstų didžiąją dalį planetos gyventojų, o paliktų vieną milijardą?
O štai baisūs ir pranašiški Dostojevskio žodžiai iš jo „Rašytojo dienoraščio“ (1877 m.):
„Nusimato baisi, milžiniška stichinė revoliucija, kuri supurtys viso pasaulio karalystes ir pakeis viso pasaulio veidą. Bet tai pareikalaus šimto milijonų gyvybių. Visas pasaulis bus užlietas kraujo upių.“
Visa tai pasitvirtino po pusės amžiaus – būtent tiek milijonų žmonių gyvybių buvo sumokėta už 1914-1918 m. pasaulinį karą, pilietinius karus ir revoliucijas, kurios nusirito per visą Europą ir baigėsi monarchijų nuvertimu Vokietijoje, Austrijoje-Vengrijoje, Rusijoje. Bet ir tai, atrodo, buvo tik repeticija - tam, kad tolimesnėje ateityje būtų galima realizuoti „velnių“ sumanymą likviduoti devynias dešimtąsias visų planetos gyventojų. Argi dabartinis Klauso Švabo (Klaus Schwab) paskelbtas „Didysis perkrovimas“ nėra pasaulinė revoliucija? Tik ant jos altoriaus jau reikės mesti milijardus galvų. Ši revoliucija bus „civilizuota“, be kraujo upių praliejimo, nes užuot barbariškai žudžius bombomis, sviediniais ir kulkomis, galima organizuoti „nekruviną eutanaziją“ „pandemijos“ ir „vakcinacijos“ pavidalu.
Stulbinamai aktualūs yra Didžiojo Inkvizitoriaus iš „Brolių Karamazovų“ samprotavimai apie tai, kaip reikia sutvarkyti „teisingą“ žmonijos ateitį. „Siono išminčių protokolai“ nublanksta tokių samprotavimų fone. Maždaug dešimtyje romano puslapių skaitome į Kristų nukreiptą jėzuitų kardinolo monologą, kuriame jis dėsto naujosios pasaulio tvarkos be Kristaus įgyvendinimo planą.
„Bet banda vėl susirinks ir vėl paklus, ir jau visiems laikams. Tada mes duosime jiems tylią, nuolankią laimę, mažajėgių būtybių - jie juk tokie sutverti - laimę. O, mes pagaliau įtikinsime juos nesididžiuoti, nes Tu išaukštinai juos ir tuo pačiu išmokei didžiuotis; įrodysime jiems, kad jie yra mažajėgiai, jie - tik pasigailėtini vaikai, bet vaikiška laimė yra pati saldžiausia. Jie taps baikštūs ir ims bailiai žiūrėti į mus ir glaustis prie mūsų kaip paukščiukai prie perekšlės. Jie stebėsis ir baisėsis mumis, ir didžiuosis tuo, kad mes tokie galingi ir protingi, jog sugebėjome sutramdyti tokią smarkią tūkstantmilijoninę bandą...“
O štai dar tokių samprotavimų fragmentas:
„Joks mokslas neduos jiems duonos tol, kol jie liks laisvi, bet viskas pasibaigs tuo, kad jie atneš savo laisvę prie mūsų kojų ir pasakys mums: „Geriau paverkite mus, bet pamaitinkite mus.“
Jeigu Didysis Inkvizitorius kalbėtų savo pamokymus 2020-2021 m., jis, turbūt, pasakytų kitaip: „Geriau paverkite mus, bet išgelbėkite nuo COVID-19“. Skaitydamas šiuos romano puslapius, aš kažkodėl mintyse lyginu tą kardinolą-inkvizitorių ir dabartinį Pasaulinio ekonomikos forumo prezidentą Klausą Švabą. Labai jau Švabo „Didysis perkrovimas“ panašus į Didžiojo Inkvizitoriaus planą. Katalikų kardinolas iš Dostojevskio romano ir Klausas Švabas yra vienoje eilėje pirmtakų to, ką mes įpratome vadinti „antikristu“. Daugelį Dostojevskio kūrinių galima priskirti eschatologijos (religinis mokymas apie pasaulio ir žmogaus pabaigą) žanrui.
Pranašiškas, turintis tiesioginį ryšį su pasauliniais 2020-2021 m. įvykiais, yra ir romanas „Nusikaltimas ir bausmė“ – ypatingai siužetas, kurį priimta vadinti „paskutiniu Rodiono Raskolnikovo sapnu“. [...] Jį galima suskirstyti į kelis fragmentus.
„Jam vaidenosi, kad visas pasaulis yra pasmerktas ir paaukotas kažkokiam baisiam, negirdėtam ir nematytam mirtinam marui, einančiam iš Azijos gelmės į Europą. Visi turėjo žūti, išskyrus kai kuriuos, labai nedaugelį, išrinktuosius.“
„Mirtinas maras“ – koronavirusas. „Einantis iš Azijos gelmės į Europą“ – iš Kinijos (laboratorijos Uhane) į kitas pasaulio šalis, įskaitant Rusiją. [...]
„Atsirado kažkokios naujos trichinos, mikroskopinės būtybės, kurios apsigyvendavo žmonių kūnuose. Bet tos būtybės buvo dvasios, apdovanotos protu ir valia. Žmonės, kurie priimdavo jas į save, iš karto tapdavo apsėstaisiais ir išprotėjusiais.“
Nuostabi didžiojo Dostojevskio įžvalga, parodanti, jog dabartinė epidemija – ne tiek virusinė, kiek informacinė-teroristinė ir galiausiai dvasinė. Argi mes nematome, kaip šiandien žmonės pasiduoda hipnotizuojančiam MIP (masinės informacijos priemonės), gasdinančių žmones koronaviruso pandemija, veikimui, ir kaip jie galų gale tampa „apsėstaisiais ir išprotėjusiais“? [...]
„Miestuose visą dieną buvo keliamas aliarmas: kviesdavo visus, bet niekas nežinojo, kas ir dėl ko kviečia, ir visi buvo apimti nerimo. Buvo palikti patys paprasčiausi amatai, nes kiekvienas siūlė savo mintis, savo pataisas, ir nebuvo galima susitarti; sustojo žemdirbystė.“
Daugelyje šalių įvedama nepaprastoji padėtis. [...] „Didžiojo perkrovimo“ planas, pernai paskelbtas Pasaulinio ekonomikos forumo prezidento Klauso Švabo, numato, jog sėkmingai kovai su pandemija būtina įvesti nepaprastąją padėtį visame pasaulyje ir pageidautina – visam laikui. [...]
„Prasidėjo gaisrai, prasidėjo badas. Visi ir viskas žūdavo. Maras plėtėsi ir ėjo vis tolyn.“
Šiuos žodžius galima suprasti kaip nacionalinio turto naikinimą, pasaulinį badą ir planetos išmirimą. [...] Žmonės pradeda mirti ne tik nuo COVID-19, bet ir dėl kitų priežasčių. Tam tikra prasme COVID-19 pasirodo kaip „dūmų uždanga“, pridengianti planetos gyventojų skaičiaus sumažinimo kampaniją. [...]
Raskolnikovo sapną galima suprasti dvejopai. Ir kaip pažodžiui išsipildančią pranašystę apie koronaviruso epidemiją, po kurios eina karantinai ir vakcinacijos. Ir kaip alegoriją, kuri atskleidžia dabartinės virusinės bakchanalijos dvasinę prigimtį. Romane apie sapne aplankiusius virusus sakoma: „Bet tos būtybės buvo dvasios, apdovanotos protu ir valia“. Dabartiniai COVID-19 virusai ištiko žmones todėl, kad pastarieji daug anksčiau atidavė save „dvasinių virusų“ – demonų, velnio – valdžiai.
Šitas dvasinis virusas – kaip ir mūsų fizinio pasaulio virusai – nematomas. Daugelis žmonių net netiki jo egzistavimu. Ir tai daro jį ypač pavojingu. Paprastas virusas apgauna gyvą ląstelę, pažeidžia ją, pradeda joje parazituoti ir galų gale tą gyvą ląstelę nužudo. O gali nužudyti ir visą gyvų ląstelių visumą, t.y. visą gyvą būtybę (taip pat ir žmogų). Priminsiu Išganytojo žodžius, pasakytus fariziejams: „Jūsų tėvas – velnias, ir jūs pasišovę tenkinti jo užgaidas. Jis nuo pat pradžios buvo galvažudys ir niekuomet nesilaikė tiesos, - jame ir nėra buvę tiesos. Skleisdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas“ (Jn 8, 44). Ir fizinis, ir dvasinis virusas veikia vienodai: pradžioje apgauna savo auką (pirmasis – ląstelę, antrasis – žmogų), o po to nužudo.
Dvasiniai virusai daug baisesni už dabartinį virusą, vadinamą COVID-19. Žmonės, įsileidę į save tokius dvasinius virusus, „iš karto tapdavo apsėstaisiais ir išprotėjusiais“. O išprotėjus, „jie žudė vieni kitus apimti kažkokio beprasmiško pykčio“. Argi mes nematome, kad visame pasaulyje įsismarkavusi vakcinacijos kampanija labai panaši į tą pačią beprotystę, kurią lydi „beprasmiškas pyktis“ ir tai, kad vieni žmonės žudo kitus žmones? Argi ne akivaizdu, kad už viso to stovi velnias, kurio tikrasis vardas - „šmeižikas“ ir „kiršintojas“? Jeigu mes sugebėsime susidoroti su dvasiniais virusais, „apdovanotais protu ir valia“, COVID-19 išnyks pats savaime.
Beje, juk ir būdamas katorgoje Rodionas Raskolnikovas nelabai gailėjosi dėl jo įvykdytos žmogžudystės ir iš esmės vis dar buvo bedievis. Bet po šio sapno prasidėjo jo atsivertimas į Dievą. Galbūt ir dabartinė pandemija, ir prievartinė vakcinacija Dievo yra leidžiamos tam, kad žmonės kreiptųsi pagalbos į Jį?
Visą Valentino Katasonovo įžvalgą galima klausyti čia:
Dažniausiai Lietuvoje nepageidaujama ar, neretai, tiesiog draudžiama publicistika ir dokumentika – kiekvieną dieną rodoma „PressJazz TV“ kanale.