Sekmadienį buvome susirinkę susipažinti, prisistatyti visuomenei, pabendrauti. Tokiu sąstatu susirinkę nebuvom. Tai buvo proga pasitikrinti, ar mes esame bendraminčiai ne tik teisingumo klausimais, bet ir savo požiūriu į ekonomiką, socialinę politiką. Tokį tikslą turėjo programos metmenų projekto pristatymas. Ne viskas organizatoriams pavyko, tačiau konstruktyviai mąstančiam žmogui renginys turėjo atnešti naudos. Iš visko galima pasimokyti. Pasimokyti galima ir iš klaidų, ne tik pozityvių dalykų.
Gaila, kad kai kurie renginio dalyviai, taip pat svečiai - svečiams to tikrai nederėtų daryti - pradėjo ir niekaip negali užbaigti sukti nepasitenkinimo verpeto, kuris dezorganizuoja dar nesusiformavusį ir susiklausymo reikalaujantį procesą. Paklauskime, ką darysime, kai gausime atsakymus į gal dešimt mūsų erdvėje, o gal jau ir plačiau, cirkuliuojančių klausimų. Kas sugalvojo tą, kas padarė aną. Nuteisime? Išmesime? Primenu, kad mes visi esame savanoriai, kuriais galima lengvai atsikratyti. Galiu atsakyti į klausimą, kas daugiausia prisidėjo prie programos projekto ruošimo. Tai dariau aš. Pabrėžiu, kad tai projektas, kurį laikui spaudžiant teko paruošti per kelias dienas, konsultuojantis tik su keletu žmonių, tačiau naudojantis medžiaga, kuri atėjo iš mūsų bendrų, taip pat ir istorinių, šaltinių. Jis, be abejo, nėra galutinis. Kas turi jėgų, gali paruošti alternatyvų projektą, papildyti pateiktą. Kol kas pasiūlymų antplūdžio nematyti. Tačiau kaltųjų paieška vykdoma.
Liūdina kai kurių žmonių vykdomos kaltųjų paieškos, kai reikia konstruktyvaus veikimo. Liūdina piktdžiuga dėl tikrų ir tariamų nesėkmių. Liūdina įžeistų asmeninių ambicijų demonstravimas. Tai žmogiška, tačiau nedera žmonėms, kurie turi rimtų politinių planų. Tokiu emociniu ir moraliniu pagrindu stiprios politinės jėgos neatsiranda. Tai veda prie griovimo, o ne kūrimo.
Esame kūrimosi stadijoje. Neturime nei profesionalaus aparato, nei lėšų. Jei nesuformuosime gebėjimo veikti kartu bendro tikslo - šalies gelbėjimo iš krizės - labui, prarasime galimybę išnaudoti istorinį šansą - išjudinti iš sąstingio mūsų politinę sistemą. Nepasiduokime emocinei destrukcijai, prisidėkime prie naujos politinės jėgos konstravimo.
Klausti, be abejo, galima. Paklausiu ir aš: kam naudinga palaikyti neigiamų emocijų bangą mūsų besikuriančiame politiniame darinyje?
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]