Operatyvinės veiklos kontrolės komisija: pernai buvo klausomasi 7 147 asmenų

Operatyvinės veiklos įstatyme numatyti sankcionuoti operatyviniai veiksmai pernai buvo vykdomi 7 147 asmenų atžvilgiu.

Tai nustatė Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija, išanalizavusi duomenis apie 2012 metais sankcionuotus operatyvinius veiksmus ir operatyvinės veiklos subjektų vykdytų operatyvinių tyrimų rezultatus.

Ši Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nario Dariaus Petrošiaus vadovaujama komisija, vykdydama parlamentinę operatyvinės veiklos kontrolę, išsiaiškino, kad ikiteisminiais tyrimais baigiasi maždaug ketvirtadalis operatyvinių tyrimų.

Operatyvinių veiksmų sąvoka apima telefoninių pokalbių turinio kontrolę, slaptą vaizdo ir garso kontrolę, slaptą patekimą į patalpas bei jų apžiūrą ir kitas priemones.

Kaip sako parlamentaras, visuomenę jaudina, ar operatyviniais veiksmais nėra piktnaudžiaujama pažeidžiant žmonių teises į privataus gyvenimo neliečiamumą, būsto neliečiamumą.

Pasak D. Petrošiaus, komisija ateityje sieks pateikti daugiau duomenų apie kriminalinės žvalgybos subjektų atliekamų veiksmų ir vykdomų tyrimų skaičių. Šie duomenys, anot jo, šiandien yra nevieši.

Artimiausiu metu komisija rengiasi kartu su Generaline prokuratūra ir kriminalinės žvalgybos subjektais pradėti bendrą darbą, kad būtų nustatyti kriminalinės žvalgybos efektyvumo kriterijai.

Seimo komisijos, tiriančios operatyvinę veiklą, pirmininkas akivaizdžiai mėgina nuraminti visuomenę, teigdamas, kad operatyvinė sekimo veikla Lietuvoje vykdoma ne prieš 85 tūkstančių mūsų piliečių, kaip buvo prasprūdusi informacija pernai, o tik prieš 7147 asmenų. 

NSGK vadovas A. Anušauskas prieš kelerius metus aiškino visuomenei, kad didžiausias sekimo mastas, kuriuo Europos Sąjungoje išsiskiria mūsų valstybė - tik skaičiavimo metodikos klaida. Dabar, atėjus į Seimą naujai daugumai, tas skaičiavimo klaidas ėmė taisyti socialdemokratų partijos frakcijos nario Dariaus Petrošiaus vadovaujama komisija. Jo minimas skaičius iš tikro kalba ne apie sekamų asmenų skaičių, o apie teismų išduotus leidimus vykdyti operatyvinę veiklą prieš mūsų piliečius.

Nereikia būti naiviam, kad suvoktum: jei Jonas telefonu kalbasi su Petru, o teismas yra davęs sankciją sekti Joną, tai mūsų kontržvalgybininkai geranoriškai pasistengs negirdėti, ką Petras kalba su savo žmona ir draugais apie Joną, ką draugai kalba apie Petrą ir t. t. grandinėle, kuri tįsta tolyn gal net iki 100 tūkstančių švogerių, draugelių, partiečių ir pusbrolių.

Yra taip, kad demokratinėse valstybėse asmuo, įtariantis, kad yra sekamas operatyvinių ar žvalgybos tarnybų, gali kreiptis į operatyvinės veiklos subjektą ir institucija privalo jam atsakyti į klausimą, ar jis yra sekamas, kokiu pagrindu, o pareikalavus parodyti operatyvinę medžiagą apie sekimo rezultatus.

Pagal naujai priimtą mūsų kontržvalgybos įstatymą, jei operatyvinės veiklos subjektai per tris sekimo mėnesius nesugeba surinkti pakankamai medžiagos ikiteisminiam tyrimui pradėti, ta surinkta medžiaga turėtų būti sunaikinta. Lietuva kažkodėl neina koja kojon su civilizuotu pasauliu.

Operatyvininkai nepasivargino atsakyti net į buvusios Seimo Pirmininkės nuogąstavimus, kad ji ir jos šeimos nariai buvo sekami. Gydytojos paranoja neapkaltinsi, bet visi kiti, kurie mobilaus telefono ragelyje kartais išgirsta traškesį ir pašalinių balsus, greičiausiai yra paranojikai. Tokių Lietuvoje yra apie 80 tūkstančių. O juk toks paranojikų kiekis visuomenėje yra pavojų valstybei kelianti anomalija.