Palangos Birutės parke skambės pirmoji lietuviška opera „Birutė“

2013 m. liepos 6 d. 21 val. Palangos Birutės parke skambės pirmoji lietuviška opera „Birutė“. Kompozitorius Mikas Petrauskas ją rašė pagal G. Landsbergio-Žemkalnio dviejų veiksmų to paties pavadinimo melodramą. Siužetu dramaturgas pasirinko žinomą istorinę legendą apie kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės Birutės meilę. Romantiškame melodramos tekste yra 1905–1907 m. aktualijų, atspindinčių revoliucines nuotaikas ir tikslus – nuversti carinę santvarką, siekti tautinės vienybės ir nepriklausomybės.

Opera buvo rašoma 1906 m. vasarą Pušynės dvare netoli Raseinių, nes kompozitorius buvo caro policijos persekiojamas už nelegalios literatūros slėpimą ir platinimą.

Operos „Birutė“ pagrindas – žinoma istorinė legenda apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės Birutės susitikimą Palangoje, jų meilę, atėjusi iš gilios senovės, XIX a. pradžioje atgimusi ir paplitusi per Silvestro Valiūno „Birutės dainą“. „Birutės“ muzika nesudėtinga, tačiau nuoširdi, melodinga. M. Petrauskas necituoja lietuvių liaudies dainų ir folklorui būdingų intonacijų, bet jos dvasia lietuviška, sava. Vėliau kompozitorius rašė: „Kartais aš net pats stebiuosi, kaip jau tuomet aš galėjau rast tiek lietuviškų gijų.“ Lietuvių folkloro įtaka labiausiai pastebima II v. „Pabaigtuvių chore“.

Operos partitūra neišliko, o M. Petrausko parengtas ir 1928 m. JAV išleistas klavyras tebėra vienintelis šaltinis kūriniui pažinti. Kompozitorius įžangoje nurodo – „kaip jaunose dienose ją parašiau, tokią ją ir išleidžiu“.

„Birutės“ premjera įvyko 1906 m. lapkričio 6 d. Vilniaus miesto salėje (dabartinė Lietuvos nacionalinė filharmonija). Ši diena – lietuvių nacionalinės operos gimimo diena. Premjera pavyko, žiūrovų susirinko daug (atvažiavo ir Miko bei Kipro motina Juozapota Petrauskienė), palankių atsiliepimų paskelbė įvairiakalbė Vilniaus spauda. Pastatymą su „Vilniaus kanklių“ draugijos vaidintojais rengė G. Landsbergis-Žemkalnis, vargonininkas Antanas Kazėnas, kompozitoriaus brolis Kipras Petrauskas. Tačiau daugiausia darbavosi Mikas Petrauskas, jis „pats mokė artistus, chorą, organizavo orkestrą, pats viskam vadovavo“.

Vėliau „Birutė“ buvo pastatyta Čikagoje, Brukline, Bostone ir kitur. Tačiau bene svarbiausias (po 1906 metų) istoriškai buvo Vilniuje surengtas pirmojo viešo Palangos vaidinimo dešimtmečio minėjimas 1909 metais, kai buvo suvaidinta „Amerika pirtyje“ ir „Birutė“. Ir vėliau „Birutė“ nebuvo užmiršta: Vilniuje surengti jos pastatymo 50-mečio, 70-mečio minėjimai, 50-mečio proga Amerikos lietuviai ją transliavo per radiją.

Praėjus 100 metų – 2006 m. lapkričio 6 d. - Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje vėl skambėjo M. Petrausko ir G. Landsbergio-Žemkalnio „Birutė“ (orkestruota Teisučio Makačino). Viskas buvo kita – statytojai, atlikėjai, klausytojai, bet, kaip ir prieš šimtą metų, „vaidinimas praėjo pakiliai ir sėkmingai. Salė pilna žiūrovų, kurie daug plojo“. Kaip anuomet, taip ir dabar visus vienijo džiaugsmas ir pasididžiavimas pirmąja lietuviška opera.

2007 m. vasarą „Birutė“ pakartota Pažaislio festivalio metu Žemaitkiemyje, o 2008 m. – Biržuose, visur sulaukė gausaus klausytojų būrio ir palankaus jų vertinimo. 2008 m. visuomenei buvo pristatyta pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ kompaktinė plokštelė.

Liepos 6 d. 21 val. Valstybės minėjimo proga opera „Birutė“ - prie Birutės kalno, Birutės parke. 

„Ant marės krašto, Palangos miestelėj..." - šiais žodžiais prasideda plačiai lietuviuose dainuojama žinoma istorinė Silvestro Valiūno daina „Birutė“, kuri tapo lyg ir Palangos, Birutės tėviškės, himnu. Prasminga, kad Palangai tapus Lietuvos kultūros sostine pirmoji opera atkeliauja į istorinę siužeto vietą.

Vaidmenys ir atlikėjai:

Birutė, Palangos mergelė, – ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas)

Birutės broliai – AUDRIUS RUBEŽIUS (tenoras)

GIEDRIUS ŽALYS (baritonas)

Sundšteinas, kryžiuočių vadas, – GIEDRIUS PRUNSKUS (baritonas)

Lizdeika, krivių krivaitis, – FERDINANDAS JAKŠYS (aktorius)

Palangos Tėvūnas, jos tėvas, – VYTAUTAS ANUŽIS (aktorius)

Kęstutis, Žemaičių kunigaikštis, – ALEKSAS KAZANAVIČIUS (aktorius)

Krivis – RAMUTIS RIMEIKIS (aktorius)

I vaidilutė – EDITA STUNDYTĖ (šokėja-aktorė)

II vaidilutė – GIEDRĖ SUBOTINAITĖ (šokėja-aktorė)

Žmonių minia (vaidilutės, karžygiai, laukininkai, pjovėjai) – Kauno valstybinio choro artistai

KAUNO SIMFONINIS ORKESTRAS

Vadovas Algimantas Treikauskas

KAUNO VASTYBINIS CHORAS

Meno vadovas ir dirigentas Petras Bingelis

Režisierė BIRUTĖ MAR

Choreografė BIRUTĖ BANEVIČIŪTĖ

Kostiumų dailininkė INDRĖ PAČĖSAITĖ

Dirigentas MODESTAS PITRĖNAS

Įėjimas laisvas