Paminėta Žalgirio mūšio pergalė Lietuvoje ir Lenkijoje

Liepos 15 d. Žalgirio mūšio pergalės iškilmingame minėjime mūšio vietoje Griunvalde (Lenkijoje) dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos Respublikos prezidento ir ministro pirmininko delegacijos sudėtyje. Kartu dalyvavo ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai su atkurta XIV a. LDK kario uniforma ir ekipuote bei šiuolaikine pėstininkų uniforma. Jie padėjo gėles prie paminko, skirto Žalgirio mūšio įprasminimui.

Lietuvoje prie Vilniaus gynybinės sienos bastėjos taip pat vyko Žalgirio mūšio 610-ųjų metinių minėjimas. Čia buvo galima išvysti tiek šiuolaikinius, tiek XIV amžiaus LDK uniformą dėvinčius karius – šventinė rikiuotė simbolizavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų kūrimosi etapus nuo Žalgirio mūšio iki šių dienų.

„Lietuvos kariai kone 1000 metų gynė ir gina Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Lietuvos karių ryžtas, drąsa, sumanumas ir profesionalumas įkvėpė ir Nepriklausomybės bei pokario kovose, ir šiandien Tėvynei tarnaujančius vyrus ir moteris“, – susirinkusius karius ir svečius pasveikino krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas.

„Sausumos pajėgos yra Lietuvos kariuomenės pagrindas. Lietuvoje, pratybose, mokymuose, tarptautinėse operacijose kituose kraštuose įrodote savo puikų pasirengimą ir gebėjimus, esate aukštai vertinami sąjungininkų ir mūsų vadų. Dėkoju, kad užtikrinate mūsų saugumą, mūsų laisvę ir demokratinį gyvenimą,“ – kreipdamasis į Sausumos pajėgų karius, šiandiena mininčius ir Sausumos pajėgų dieną pažymėjo viceministras.

Renginio metu aidėjo istorinio pabūklo salvės, grojo Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas. Šventėje taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas gen. mjr. Gintautas Zenkevičius, Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Raimundas Vaikšnoras, buvę Sausumos pajėgų vadai ir puskarininkiai, kitų kariuomenės pajėgų vadai, užsienio gynybos atašė, kiti svečiai.

1410 m. liepos 15 d. laimėtas Žalgirio mūšis – vienas didžiausių ir reikšmingiausių mūšių. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė du šimtus metų trukusią jo agresiją į Rytus. Dėl šios pergalės buvo nustota puldinėti ir grobstyti Lietuvos kunigaikštystės žemes. Pergalingas Žalgirio mūšis – Lietuvos istorinis pasididžiavimas, įvykis, sustiprinęs ir iškėlęs Lietuvos autoritetą tarp Europos ir Azijos valstybių.

Po Žalgirio mūšio kryžiuočiai jau niekada nebekėlė grėsmės Lietuvos valstybingumui. Ilgainiui ordinas nustojo egzistuoti. Taip baigėsi vienas didžiausių viduramžių Europos mūšių, amžininkų vadintas „didžiuoju“, pakeitęs jėgų balansą visame regione. Lietuvoje prasidėjo taikus periodas. Jis truko iki tol, kol Rytuose iškilo kita galinga jėga, nulėmusi tolesnį Lietuvos likimą.

Šaltinis: KAM