Pareiškimas dėl skubaus teismų įstatymo pakeitimo ir baudžiamojo kodekso papildymo

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO VALDYBAI

LR Seimo nariams – Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos dalyviams:

Mindaugui Puidokui
Nagliui Puteikiui
Sauliui Skverneliui
Ingridai Šimonytei

PAREIŠKIMAS DĖL SKUBAUS TEISMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR BAUDŽIAMOJO KODEKSO PAPILDYMO

Lietuvos Visuomenės Taryba š. m. vasario 20 d. posėdyje sutiko žinią apie 8 teisėjų sulaikymą. Džiugu, kad Respublikos Prezidentė, 2017 m. bado akcijos Už Teisingumą metu neradusi laiko išklausyti Lietuvos piliečių dėl jų patirtų skriaudų teismuose, antros kadencijos pabaigoje pradėjo konkrečius veiksmus. Mums, kurie su tariamu teisingumo vykdymu susiduriame tiesiogiai ir kasdien, tokie teisėjų veiksmai yra gerai žinomi. Atkreiptinas dėmesys ir į kitų teisėsaugos pareigūnų, visų pirma, prokurorų neveikimą.

Lietuvos Visuomenės Taryba š.m. vasario 20 d. posėdyje, atsižvelgdama į tai, kad ši teisėjų savivalė, įstatymo terminais vadinama teisėjų savivalda, susidarė ne dėl vieno ar kito teisėjo asmeninių savybių, o, visų pirma, dėl sisteminių prielaidų, nedelsdama priėmė nutarimą, kuriuo Lietuvos Respublikos Seimui siūlo skubos tvarka neatidėliotinai keisti LR Teismų įstatymą ir atitinkamai papildyti LR Baudžiamąjį kodeksą. Neatlikus šių veiksmų, t.y. nekeičiant sisteminio teismų darbo organizavimo, netinkamai suprantant teisėjo nepriklausomumo sąvoką, ši teisėjų sulaikymo akcija gali likti tik vienkartine parodomąja akcija.

Teisėjo atsakomybės dėl teisėjo mūsų valstybės vardu priimamų teismo sprendimų atsisakyta 1997 m. pripažinus netekus galios LR Baudžiamojo kodekso 184 straipsnį dėl neteisingo nuosprendžio, sprendimo, nutarties ar nutarimo priėmimo. Tuo metu galiojusi ši teisės norma numatė, kad teisėjų dėl savanaudiškų ar kitokių asmeninių paskatų priėmimas žinomai neteisingo nuosprendžio, sprendimo, nutarties ar nutarimo baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Teisėjų dėl savanaudiškų ar kitokių asmeninių paskatų priėmimas žinomai neteisingo nuosprendžio, susijusio su kaltinimu itin pavojingo valstybinio ar kitokio sunkaus nusikaltimo padarymu buvo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dviejų iki aštuonerių metų.

2008 m. rugsėjo 1 d. neteko galios LR Teismų įstatymo 89 straipsnis dėl teisėjo baudžiamosios atsakomybės, nustatantis, kokia tvarka gali būti pradedamas teisėjo baudžiamasis persekiojimas. Tačiau šio straipsnio nuostatos buvo perkeltos į LR Teismų įstatymo 47 straipsnį (Teisėjo imunitetas).

Todėl siūlome Seimui skubos tvarka:

1. Pripažinti netekus galios LR Teismų įstatymo 3 straipsnio (Teisėjų nepriklausomumas) 4 dalį, nustatančią, kad „Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo“.

2. Papildyti LR Baudžiamąjį kodeksą straipsniu:

„Teisėjų dėl savanaudiškų ar kitokių asmeninių paskatų ar kitų asmenų pašalinėje įtakoje priėmimas žinomai neteisingo nuosprendžio, sprendimo, nutarties, teismo įsakymo ar nutarimo –

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Teisėjų dėl savanaudiškų ar kitokių asmeninių paskatų ar kitų asmenų pašalinėje įtakoje priėmimas žinomai neteisingo nuosprendžio, susijusio su kaltinimu itin pavojingo valstybinio ar kitokio sunkaus nusikaltimo padarymu,– baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.“

Bausmės sankcijos dydžius nurodome kaip orientacinius, jie turi būti suderinti su galiojančio LR Baudžiamojo kodekso bausmių proprocingumo principais.

3. Pradėti svarstyti teisėjų rinkimų idėją.

Nuoširdžiai tikimės supratimo ir atsakingo požiūrio į šį mūsų siūlymą, nes delsti negalima.

Laukiame ir Respublikos Prezidento rinkimų visų dalyvių, visų pirma, Seimo narių Mindaugo Puidoko, Naglio Puteikio, Sauliaus Skvernelio ir Ingridos Šimonytės nuomonės bei konkrečių jų, kaip LR Seimo narių, veiksmų.

Pagarbiai, Lietuvos Visuomenės Tarybos valdybos pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila