Pasaulio lietuvius jungiantys tiltai

Birželio 15-18 dienomis Airijoje, netoli Korko miesto esančiame Trabolgano atostogų centre, galėjai pasijusti it Lietuvoje: besiplaikstančios trispalvės, tautiniais akcentais papuošti atvykusiųjų drabužiai, lietuviški žaidimai, šokiai, dainos, net duona ir sviestas pusryčiams - lietuviški. Bet svarbiausia - maloniau už muziką kiekvieno lietuvio ausiai skambėjo gimtoji kalba. Daugiau nei 200 lietuvių emigrantų jau aštuntą kartą susibūrė lituanistinių mokyklų sąskrydyje ,,Draugystės tiltas - 2012“.

Turininga programa

Šiemečio renginio organizatoriai - Korko lietuvių bendruomenės pirmininkė Inga Girdenytė, lituanistinės mokyklos „Banga“ direktorė Laima Ignatavičienė ir saujelė entuziastų - paruošė turiningą trijų dienų programą. Atidarymo šventėje savo lietuviškas mokyklas pristatė iš JAV, Kanados, Italijos, Norvegijos, Islandijos, Švedijos, Šveicarijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės bei Airijos suvažiavę sąskrydžio dalyviai. Užsienyje gyvenančius tautiečius pasveikino Lietuvos ambasadorius Airijoje Vidmantas Purlys ir pagrindinių sąskrydžio rėmėjų - Užsienio reikalų ministerijos bei Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos - atstovai. Šventinį vakarą papuošė Airijos lietuvių koncertas.

Rytojaus dieną sąskrydžio dalyviai sėmėsi žinių, patirties ir įspūdžių darbo grupėse: mokytojai - kvalifikacijos kėlimo seminare, tėveliai - paskaitose ir diskusijose edukaciniais klausimais, o vaikai - teatro, šokių ir meno darbelių pamokėlėse. Mažieji turėjo galimybę pamatyti ir Klaipėdos lėlių teatro spektaklį. Vakare vaikai ir suaugusieji varžėsi viktorinoje ir sporto estafetėse. Laisvalaikiu buvo galima pasipliuškenti baseine, pažaisti golfą, palenktyniauti kartingais ar tiesiog gėrėtis smaragdine įlankos žaluma vaikštinėjant uolėta jūros pakrante.

Paskutinę dieną išklausius šv. Mišių aptarti renginio rezultatai, dalyviai vieni kitiems padėkojo už šauniai kartu praleistą laiką, o gražia tradicija tapusio sąskrydžio vėliava perduota Italijos lietuvių bendruomenės atstovei Nijolei Semionovai. Kitąmet „Draugystės tiltas“ bus nutiestas Italijoje, prie Sardinijos salos krantų.

Vienija bendri tikslai

„Draugystės tilto“ dalyvius vienijantys rūpesčiai ir tikslai - lituanistinio švietimo užsienyje tobulinimas, ryšių tarp svetur gyvenančių lietuvių stiprinimas, bendrų projektų kūrimas ir įgyvendinimas, noras išsaugoti ir perduoti jaunajai kartai gimtąją kalbą, kultūrą ir papročius.

Savaitgalinių lietuviškų mokyklėlių pedagogams svarbi galimybė pasidalinti darbo patirtimi ir aptarti lituanistinio ugdymo aktualijas, o moksleiviai ir jų tėveliai dalyvaudami užsiėmimuose užmezga ryšius su lietuvaičiais, gyvenančiais kitose šalyse.

Sumanymas rengti lituanistinių mokyklų sąskrydį gimė Švedijoje - pirmasis „Draugystės tiltas“ nutiestas 2005-iais Stokholme. Per aštuonerius metus išeivijos lietuviai jau surengė sąskrydžius Vokietijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, o šiemet ir pernai susirinko Airijoje.

Lietuvėlė Airijoje

Oficialaus gyventojų surašymo duomenimis šiuo metu Airijoje gyvena 37 tūkst. lietuvių, bet Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Arūnas Teišerskis teigia, kad ši statistika neatspindi realios padėties. Iš užregistruotų socialinių numerių skaičiaus galima spręsti, kad nuo 2000-ųjų į Airiją gyventi ir dirbti atvyko 80 tūkst. mūsų tautiečių. Dalis jų, matyt, vėliau išvažiavo, tačiau ir dabar čia gyvena apie 70 tūkst. lietuvių. Nėra žinomas ir tikslus Airijoje veikiančių lituanistinių mokyklėlių skaičius - su bendruomene ryšius palaiko aštuonios, bet jų gali būti ir daugiau. Airija yra tankiausiai lietuvių gyvenama užsienio šalis - čia jie sudaro net apie 2 % visų gyventojų.

Kaip teigia A.Teišerskis, kaip tik dėl Airijoje įsikūrusių lietuvių gausos jie nejaučia itin stipraus poreikio burtis į didesnes bendruomenes. Aplinkoje ir taip nemaža lietuviškumo: beveik kiekvieną savaitę vyksta lietuviški renginiai, koncertuoja iš Lietuvos pasikviesti atlikėjai, yra lietuviška kepykla, veikia lietuviškos mokyklos, kirpyklos, parduotuvės, du lietuviški teatrai, lietuvių kalba leidžiamas laikraštis „Lietuvis“... Kitaip yra šalyse, kur mūsiškių išeivių mažiau - ten jie aktyviau telkiasi į bendruomenes, gausiau lanko lietuviškus renginius.

Anot Airijos lietuvių bendruomenės pirmininko, vietinių gyventojų požiūris į atvykėlius tolerantiškas, o lietuvius jie nelabai skiria nuo lenkų, kurių čia gyvena dar daugiau. Iš esmės visus rytų europiečius airiai vertina panašiai - kaip žmones, siekiančius užsidirbti ir pasiryžusius imtis ne pačių lengviausių darbų.

Lituanistinės mokyklėlės

Manoma, kad užsienyje gyvena daugiau kaip pusė milijono lietuvių. Dar 1949-iais įkurta Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) šiuo metu vienija 41 valstybėje įsikūrusias lietuvių bendruomenes. Anot PLB valdybos narės, Švietimo reikalų komisijos pirmininkės Jūratės Caspersen, pasaulyje veikia apie 180 lituanistinių mokyklų. Tikslų jų skaičių pasakyti sunku: vienos gyvuoja jau 10 ar net 20 metų, o kitos yra įsisteigusios vos prieš pusmetį. Sumažėjus emigracijos srautui šios mokyklėlės kartais nunyksta, o vėl atsiradus poreikiui užgimsta naujos.

Šios neformaliojo ugdymo įstaigos, kurias lanko keliolika ar kelios dešimtys įvairaus amžiaus vaikų, dažniausiai kuriasi greta lietuvių bendruomenių ir parapijų. Mokiniai renkasi tik kartą per savaitę - šeštadieniais arba sekmadieniais. Vieninga ugdymo programa užsienio lietuvių vaikams nėra sukurta. Kiek valandų truks užsiėmimai ir kokių dalykų bus mokoma, pedagogai sprendžia patys, pasitarę su tėveliais ir kitomis lituanistinėmis mokyklomis.

Finansavimo iš valstybės šios mokyklėlės negauna, už savo atžalėlių ugdymą moka tėvai. Svarbu pažymėti, kad pedagogai darbui su vaikais aukoja savaitgalius, gaudami už tai tik simbolinį atlygį. Daugelis jų duoną pelnosi kaip ir visi emigrantai - dirbdami kad ir pačius sunkiausius darbus.

Kliūtis - tėvų abejingumas

Šiemet į sąskrydį susirinkusiems lituanistinių mokyklų pedagogams seminarą vedė viešnios iš Lietuvos - Vytauto Didžiojo universiteto lektorės. Diskusijų dalyviai įvardijo pagrindines lituanistinio švietimo užsienyje problemas, iš kurių viena skaudžiausių - tėvų abejingumas, nejaučiant poreikio savo atžaloms skiepyti lietuvišką dvasią.

Dalis emigrantų, kurie išsivežė iš tėvynės nuoskaudas ir negaili jai kritikos, formuoja neigiamą savo vaikų požiūrį į visa, kas lietuviška. Niekas jau pernelyg nesistebi, jei lietuvių šeimoje augantys vaikai tarpusavyje kalbasi angliškai, vokiškai ar norvegiškai, nors jų tėvai tos šalies kalbos beveik nemoka. Tai paaiškinama paprastai: į užsienį mūsų tautiečiai važiuoja dirbti, o ne sekti vaikams lietuviškas pasakas. Užtenka, jei mažylis supranta frazę „Išsivalyk dantis ir eik gulti.“ Lituanistinių mokyklų pedagogai vienu balsu sako, kad norint įdiegti lietuvybės dvasią vaikams, pirmiausia reikia pažadinti jų tėvelių tautinę savimonę.

Dar sunkiau mokyti vaikus, augančius mišriose šeimose. Kita problema - kad į tą pačią klasę susirenka skirtingo amžiaus lietuviukai, kurių gimtosios kalbos įgūdžiai yra labai skirtingi.

Lituanistinis švietimas - ne tik kalba

Daugelis lituanistinio švietimo entuziastų supranta, kad jų tikslas - ne tik kalbos mokymas. Lituanistinis ugdymas apima viską: kalbą, kultūrą, istoriją, geografiją, biologiją, meninį ugdymą. Svarbiausia sudaryti vaikui galimybę pabūti lietuviškoje aplinkoje, girdėti gimtąją kalbą, plėsti savo žodyną ir įgyti žinių apie Lietuvą. Anot J.Caspersen, pagrindinis rūpestis yra ne įkalti į galvą gramatikos taisykles, o kad svečioje šalyje augantis vaikas atpažintų savo tautos simboliką, žinotų tradicines šventes ir papročius, galėtų gimtąja kalba bendrauti su Lietuvoje likusiais giminaičiais.

Lituanistinės mokyklėlės pasigenda mūsų valstybės Švietimo ir mokslo bei Užsienio reikalų ministerijų pagalbos. Trūksta vadovėlių, mokymo priemonių ir metodinės medžiagos. Kadangi šios neformaliojo švietimo įstaigos veikia visuomeniniais pagrindais, užtikrinti ugdymo tęstinumą beveik neįmanoma. Kai 2010-iais Užsienio reikalų ministerija perėmė daugumą funkcijų, kurias atlikdavo Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Vyriausybės, buvo įsteigtas Užsienio lietuvių departamentas.

Anot PLB Švietimo reikalų komisijos pirmininkės J.Caspersen, po šios pertvarkos dar sumenko parama lituanistinėms mokyklėlėms, kurios anksčiau gaudavo šiek tiek lėšų - kiekvieno vaiko mokymo priemonėms įsigyti per metus buvo skiriama po 20 Lt.

,,Kai šią sritį perduota tvarkyti Užsienio reikalų ministerijai, paramą gauname tik vadovėliais, o ir jais sunku naudotis, nes yra parengti Lietuvos pedagogų, kurie tinkamai neatsižvelgė į išeivijos mokyklų poreikius. Prašome, kad ministerija ar departamentas imtųsi konsultuoti lituanistines mokyklas ir teiktų pagalbą naujai besikuriančioms, bet deramo dėmesio nesulaukiame,“ - pasakojo PLB Švietimo reikalų komisijos pirmininkė J. Caspersen.

Rankomis - į darbą, mintimis - į Lietuvą

Gana dažnai Lietuvoje gyvenantys tautiečiai kaltina emigrantus patriotiškumo ir pareigos tėvynei stoka, abejingumu ar net išdavyste. Gal čia ir yra tiesos krislas - juk iš 180 pasaulyje veikiančių lituanistinių mokyklėlių į „Draugystės tilto“ sąskrydį atvyko vos 15-os atstovai. Bet neskubėkime teisti - juk toks renginys suryja nemažai ir laiko, ir pinigų. Žinoma, šios aukos sugrįžta su kaupu - per naujus draugus, įgytas žinias ir patirtį.

„Draugystės tiltui“ jau aštuoneri metai, ir tai akivaizdus įrodymas, kad užsienio platybėse geba telktis tvirtos lietuvybės salelės, iš kurių stiprybės galėtume pasimokyti ir mes, vaikštinėjantys gimtąja žeme. Dauguma emigrantų įdėmiai stebi Lietuvos politinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, netingėdami internetu pasižiūrėti ir lietuviškų televizijos laidų. Jiems tikrai rūpi tai, kas vyksta tėvynėje.

„Lietuvą palikome, nes neturėjome kito pasirinkimo: negalėjome išgyventi, išmaitinti šeimos. Čia mes svetimi, kitataučiai, bet ir sugrįžę atgal jau nesijaučiame savi. Požiūris į mus - kaip į pinigų maišus. Pyksta, jei nenorime dalintis tuo, ką uždirbome sunkiu darbu“ - tokią nuoskaudą išsako ne vienas svetur įsikūręs lietuvis.

Taip ir gyvena emigrantai: rankomis įsikibę į darbą, suteiktą svečios šalies, mintimis vis nuklysta į Lietuvą. Ir tiesia tiltus - lietuvybei išsaugoti. 

[gallery columns="7"]