Rusijos karinei invazijai į NATO ir Europos Sąjungos valstybes vis labiau artinantis, Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos kariuomene didina kontrmobilumo projekto apimtis ir didelį dėmesį skiria savivaldos poreikiams.
Kontrmobilumo arsenalą pildo naujomis saugumo priemonėmis, kurios bus skirtos svarbios infrastruktūros ir civilinių objektų apsaugai šalies savivaldybėse.
Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programoje šiam tikslui numatyta panaudoti 9 mln. eurų iki 2030 m. Karo komendantūrų valdyba įvertino, kokias priemones savivaldybės privalo turėti, siekiant įgyvendinti karo komendantų užduotis karo metu – tai inžinerinių priemonių parkai, kuriuos sudarys 11,6 tūkst. vienetų drakono dantų, 4500 vienetų surenkamų ežių ir 720 km koncertinos.
„Svarbu diegiant kontrmobilumo priemones bendradarbiauti su vietos savivalda. Turime užtikrini ne tik kontrmobilumą pasienyje, bet ir turėti savivaldybių viduje parengtas fortifikacines priemones bei suplanuotus inžinerinius įtvirtinimus“, - pasakė Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Lietuva per ateinančius 10 metų kontrmobilumo projektui ketina skirti apie 1,1 mlrd. eurų.
Stiprinant kontrmobilumo pajėgumą, didžiausias dėmesys skiriamas minavimo pajėgumui.
Tam bus numatyta ir didžiausia lėšų dalis – prieštankinių minų ir jų sistemų įsigijimui ketinama skirti daugiau nei 800 milijonų eurų arba tris ketvirtadalius visų planuojamų investicijų.
Lietuva kartu su Lenkija, Latvija ir Estija plėtoja Baltijos atgrasymo linijos projektą.
Išilgai rytinės NATO sienos kuriama kontrmobilumo priemonių visuma, leisianti efektyviai trikdyti ir stabdyti galimą priešo veržimąsi per sieną.
Aktyviai bendradarbiaujama ir su Lenkija „East Shield“ projekto rėmuose, rengiantis Suvalkų koridoriaus atgrasymui.
