Pedofilija – tai psichoseksualinis sutrikimas, kuriam būdinga nuolatinė arba pasikartojanti seksualinė trauka vaikams, kurie dar nepasiekė lytinės brandos (paprastai jaunesni nei 13 metų).
P. S.
Seksologo, seksopatologo Jurijaus Prokopenko komentarai apie tai kas tokie yra pedofilai, pedofilijos priežastys ir t.t.:
„Pedofilija laikoma seksualiniu sutrikimu, susijusiu su objekto amžiumi. Pedofilas mato, taip sakant, kaip savo seksualinius objektus tik vaikus. Suaugusių – moterų, rečiau vyrų – jis tiesiog nemato, taip, kaip paprastas žmogus nemato seksualinių partnerių beždžionėse ar šunyse. Jis mato vaiką, jis siekia vaiko, jis dažniausiai kovoja su savo potraukiu, kartais jam pasiduoda, kartais – ne. Tačiau iš tiesų seksualinio iškrypimo sąvoka reiškia štai ką: tai, kai žmogus gali turėti intymų ryšį tik su vienu konkrečiu objektu ar tik tam tikromis visiškai specifinėmis aplinkybėmis. Visa kita jo netraukia.
Todėl, jei, tarkime, vyras yra vedęs, turi vaikų, jo žmonai 40 metų, ir jis puikiai su ja miega, bet tuo pačiu jaučia tam tikrą trauką vaikams – jis nėra pedofilas. Jis nejaučia išimtinio potraukio. Ir jei jūs radote savo vyro kompiuteryje 100 nepadorių jaunų mergaičių, merginų ar net vaikų nuotraukų, tai dar nereiškia, kad jis yra pedofilas – nei atviras, nei paslėptas. Daugumą vyrų traukia jaunos merginos – jaunutės, švelnios, naivios. Jie veda visai kitokias moteris ir būna laimingi santuokoje. Bet potraukis jaunoms ir švelnioms išlieka. Kol žmogus neatliko jokių veiksmų ta linkme, mes negalime teigti, kad jis turi seksualinį iškrypimą. Konkrečiai – kad jis yra pedofilas. Jei atliko – mūsų požiūris į jį iškart smarkiai pasikeičia.
Labai dažnai pedofilijos pagrindas – iškreipti, bet gana logiški psichologiniai motyvai. Noras būti „viršuje“, noras pasirodyti „vyras iš didžiosios raidės“ – silpnus vyrus gali vesti į pedofiliją. Vyrai, turintys stiprų seksualinį potencialą, stiprią potenciją, dažniausiai pedofilijos gryna forma nelinkę. Jie gali prievartauti paauglį būtent dėl savo seksualinio ir fizinio aktyvumo, bet amžius jiems nebus lemiamas. Taigi, tikras pedofilas – tai ne pats stipriausias seksualine prasme vyras, kuris savo seksualinio priekabiavimo objektą renkasi todėl, kad neranda savęs tarp suaugusių moterų.
Labai dažnai tokio vyro gyvenimo istorijoje matyti nuolatinės nesėkmės su moterimis, su tomis, kurios turi savo seksualumą, kurios žino, ko nori – iš savęs ir iš partnerio. O jis to joms negali duoti. Ir tada jis eina ten, kur, galbūt, jį priims kaip tikrą vyrą – kas, beje, toli gražu ne visada tiesa.
Be to, dar kartą noriu pabrėžti: pedofilija gali būti įvairių psichikos sutrikimų ar ligų dalis. Čia labai svarbus tėvų vaidmuo, nes pedofilas, dar kartą pakartosiu, daugeliu atvejų nėra prievartautojas. Jis susiranda savo aukas, su jomis kalba, vilioja saldainiu, švelnumu, pinigais ar dar velniai žino kuo – bet neprievartauja. Jis jas gundo.
Kas gali būti sugundytas daryti tai, kas neteisinga? Tas, kuris nežino, kad tai neteisinga. Jei paauglei mergaitei ar berniukui tėvai neįskiepijo, kad seksas už saldainį ar švelnumą yra blogai, jie to nežinos – ir užmegs kontaktą su pedofilu. O kodėl gi ne? Tai labai paprastas paauglio, dar nelabai susigaudančio suaugusiųjų pasaulyje, motyvas.
Kita vertus, vaikai, augantys nesuderintose šeimose, kur santykiai su vaikais nėra labai švelnūs ar rūpestingi – taip, jie gali užmegzti seksualinius kontaktus vien iš jausmo „aš kažkam reikalingas“, „aš kažką reiškiu“, kai namuose jis jaučiasi niekam nereikalingas, nieko nereiškiantis.
Todėl pirmiausia kova su pedofilija reiškia šeimos harmonizavimą, tėvų ir vaikų, taip pat vaikų tarpusavio santykių stiprinimą – jei šeimoje yra du, trys ar penki vaikai – svarbu, kaip jie elgiasi vieni su kitais.
Pedofilų bausmės – taip, turi būti. Kaip žinome, visai neseniai pradėta svarstyti įstatymo projektą dėl savanoriškos cheminės pedofilų kastracijos. Mano nuomone, tai nieko neduos, nes pedofilą į nusikaltimą varo toli gražu ne hormonai. Dar kartą pakartosiu: hormonų jis gali turėti mažai, potraukis gali būti silpnas – bet jis nori save realizuoti. Vadinasi, tai – psichologiniai dalykai, o jam atimami hormonai. Laikinoji kastracija. O kiek laiko? Už ką?
Taip, pedofilai turi būti baudžiami. Ir griežtai. Nes per ankstyvas lytinis gyvenimo pradėjimas, iškreiptas jo pobūdis, ir galimi psichiniai sutrikimai pas pedofilą tik didina tikimybę, kad jis linkęs į kitus iškrypimus. Visa tai turi būti baudžiama. Tai turi būti baudžiama, nes gali stipriai pakeisti žmogaus likimą. Intymus gyvenimas jam nustos būti intymus – jis taps uždarbio priemone arba būdu įtikti kitiems.
Stebėkite savo vaikus – ir viskas bus gerai. Sėkmės!“
Keli susiję su pedofilija:
Nevenkime žodžių PEDOFILAS ir PEDOFILIJA, šiuo mums visiems sunkiu metu
Pedofilai: jie kol kas laimi (I, II, III, IV dalys)
Po tikrųjų pedofilų ir homoseksualų sužlugdymo politikė rado jėgų atsitiesti
