Pensijų sistema: ką mes turėjome, turime ir kas lauks ateityje

Pensijų sistema Lietuvoje nėra kažkas seno ir įprasto nuo amžių. 1922 m. rugpjūčio 21 d. priimtas „Netekusiems sveikatos kariams, jų šeimoms, taip pat žuvusiųjų karių šeimoms pensijų įstatymas“, aprūpinęs pensijomis ir vienkartinėmis pašalpomis, mokėtomis iš valstybės biudžeto, Lietuvos kariuomenės invalidus, jų šeimas bei žuvusiųjų karių šeimas. Toliau, iki pat 1939 metų visa pensijų sistema buvo orientuota tik į karius bei valstybės tarnautojus, tad pensininkų kiekis buvo labai mažas.

1939 m. valstybinės pensijos mokėtos 834 rusų kariuomenės invalidams ir 1000 Lietuvos kariuomenės invalidų. Tais pačiais metais karių pensijų fondas mokėjo pensijas 408 pensininkams.

Tokia pensijų sistema, prie kurios esame pripratę startavo tik 1956 metais pensijų įstatymų. Pagrindinėms gyventojų grupėms: Darbininkams -1956 m, inteligentams - 1959 m., kolūkiečiams -1964 metų įstatymais.  Tam tikroms kitų pajamų neturinčioms gyventojų grupėms buvo mokamos socialinės pensijos. Apačioje matote lentelę su Pagrindinėmis sovietų senatvės pensijų sistemos charakteristikomis 1989 m.



1990 m. vasario 13 d. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos TSR Valstybinio socialinio draudimo sistemos pertvarkymo“.  Nurodoma iš Tarybų Sąjungai pavaldžių Lietuvos profesinių sąjungų perimti socialinį draudimą valstybės žinion.  To pasekmes matote žemiau esančioje lentelėje.


1993 metais Lietuvoje gyvenantys pensininkai turėjo tik ketvirtį tos perkamosios galios kurią turėjo 1989 metais. Na o po dešimties metų - 2003 metais, jie turėjo tik 57% perkamosios pensijų galios lyginant su 1989 metais.

Toliau su pensijomis susiję skaičiukai:

Lietuvoje išdirbusiųjų reikiamą darbo stažą – 30 metų – pensija vidutiniškai siekia 287 eurus. Vis dėlto nemažai daliai žmonių pensija neviršija nė 250 eurų.
40 proc. pensijų gavėjų yra tokie, kurių pensija neviršija 250 eurų. 250 eurų – ties skurdo riba. Tų žmonių, kurių pensijos mažesnės nei 200 eurų, yra daug kartų daugiau, nei tų, kurių itin didelės.

Dabartinis reikalingas darbo stažas ilginamas nuo 30 iki 35 metų.
35 metų stažą jau privalės turėti tie, kurie į pensiją išeis 2027 m
Iš naujo įtvirtintas ir jau dabar galiojantis išėjimo į pensiją palengvas vėlinimas. Numatyta, kad 2026 m. ir vyrai, ir moterys į pensiją išeis būdami 65-erių.

Kadangi turime skaičius iš dviejų skirtingų santvarkų tad galime palyginti.

1989 metais vyras galėjo išeiti į pensiją sulaukęs 60 metų ir turėdamas 25 metų būtiną darbo stažą. 2027 metais, tas pats hipotetinis vyras, į pensiją galės išeiti 65 metų ir turėdamas 35 metų būtiną darbo stažą. Tad pensija nutolinama 5 metams, o būtinas stažas ištęsiamas net 10 metų.

1989 metais moteris galėjo išeiti į pensiją sulaukusi 55 metų, jai užteko 20 metų būtino darbo stažo. 2027 metais, ta pati hipotetinė moteris, į pensija galės išeiti 65 metų ir turėdama 35 metų būtiną darbo stažą. Mūsų „silpnąjąi lyčiai“ pensija nutolinama net 10 metų o būtinas stažas ištęsiamas net 15 metų. Klausimas, kaip moteriai sukaupti reikiamą stažą bei gimdyti ir auginti vaikus?

Lyginant 1989 ir 2018 metus galime matyti akivaizdžią gamybos priemonių ir technologijų pažangą. Jau vien kompiuterizacijos, išmanių technologijų šuolis stipriai pakeitė visuomenę. Kokia pažanga įvyks iki 2027 metų, galime tik pasvajoti, bet tikėtina, jog ji nemažins apsukų. Tad, logiškai mąstant, turėtų keisti darbo santykiai, lengvėti gyvenimas žmonėms, tačiau matome augantį būtiną darbo stažą, tolinama pensijinį amžių. Na niekaip nesueina galai.

Pasakos apie demografiją irgi yra niekinė. Auga efektyvumas, robotizacija, susidomėjimas dirbtiniu intelektu (ypač Kinijoje). Dar daugiau, bendras Lietuvos BVP tai auga, tad akivaizdu, jog Lietuvos teritorijoje sukuriama vis daugiau produkto. Aišku, jis nusėda tikrai ne eilinių žmogelių kišenėje, o tas kas nusėda valstybėje - paskirstoma kitoms reikmėms. Pavyzdžiui per keturis metus finansavimas gynybos sektoriui išaugo 2.62 kartus, nuo 367 milijonų iki 963 milijonų eurų. Beveik 600 milijonų eurų per metus! Bet apie tai mes nekalbėsim, nes mus gi puola ir turime gintis.

Jeigu manote, jog čia pabaiga, tai klystate. Visa tai ką parašiau dar nėra blogiausia. Štai 2018 metų bieželio 1 dieną pasirodė Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gedimino Šimkaus pranešimas. Jo teigimu, „sprendimai dėl pensijos amžiaus ilginimo galėtų būti priimti per dešimt metų, o blogiausiu atveju, nereformavus sistemos ir neužtikrinus pakankamo lygio kaupimo, šis amžius galėtų ilgėti dar 7-8 metais.“

Žinoma, pats Lietuvos banko atstovas pripažįsta, jog tai drastiškas sprendimas ir būtinas, jeigu nebus reformuota sistema bei kaupimas.

2018 metų kovo 2 dieną mus „nudžiugino“ socialinės apsaugos ir darboministras Linas Kukuraitis teigdamas, kad „santykis tarp darbo užmokesčio ir gaunamos pensijos, ateityje, prognozuojama, mažės iki 20 proc., kai šiuo metu turime 35 proc. pakeitimo normą. Ir patys suvokiame, kokios mažos pensijos yra šiuo metu“, – sakė L. Kukuraitis.

Populiariai tariant, jeigu tavo pajamos siekia 1000 eurų, tai pensijos gausi tik 200 eu. Šviečiasi labai ori senatvė. Nors ministras teigia, kad tai tolimesnė, kelių dešimtmečių perspektyva, bet dabartinis jaunimas irgi bus pensininkai, tad kaip jie gyvens? Ar bus spėję išsimokėti savo būstų paskolas? jeigu jų negaus arba džiaugsis tik tėvų ar senelių palikimu - griūvančiu 1960-1990 metų tarybinės statybos namu? Dalis jų ir dabar nėra puikios formos, o kaip jie atrodys dar po 20-30 metų?

Įvairūs liberalų apologetai išsigelbėjimą žada pensijų fonduose. Tačiau man sunku įsivaizduoti, jog privatūs pensijų fondai, net ir po 30-40 metų funkcionuos ir suteiks atitinkamą naudą. Man 34, per mano gyvenimą keitėsi 4 pinigai ir dvi ekonominės-politinės santvarkos. O kur dar finansinės bei politinės - geopolitinės krizės. Ar daug yra žmonių, kurie mano, jog infliacija ar kokie kiti sukrėtimai nesuvalgys tuose pensijų fonduose kaupiamų euriukų?

Tikiuosi, jog mano tekstas sukels diskusijas (labai pageidaučiau jaunimo balso). O taip pat laukčiau informacijos bei paskaičiavimų kokią perkamąją galią turėjo 1989 metų rublis ir 2018 metų euras Lietuvos teritorijoje. Būčiau labai dėkingas, siųskit [email protected]