Per ketverius metus Šimonytės vyriausybė atgrasymo srityje nuvertė dar neregėtus kalnus

Ingrida Šimonytė (šešta iš kairės) su bendražygiais.

Pastarieji ketveri metai krašto apsaugos sistemai buvo išskirtiniai iššūkiais ir rekordiniai skaičiais. Rusijos agresija prieš Ukrainą pareikalavo ypatingo susitelkimo ir bendro darbo tam, kad būtų didinamas krašto apginamumas ir teikiama pagalba Ukrainai.

Apie tai skelbiama specialiame Krašto apsaugos ministerijos pranešime visuomenei „Ketveri krašto apsaugos stiprėjimo metai: modernizuota Lietuvos kariuomenė ir pakloti tvirti pamatai ateičiai“.

„Šiandieninė Lietuvos kariuomenė – kaip niekad stipri. Kariuomenės kovinę galią nuolat augina reikšminga jos modernizacija, itin sparčiai didinami kariniai pajėgumai, įsigyjant iki šiol neturėtą karinę techniką ir ginkluotę. Tokio didelio pagreičio pajėgumų modernizacijos srityje dar nesame turėję“, - pasakė Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Informuojama, kad „Lietuvos kariuomenė yra NATO kariuomenė“, “ netrukus priartėsime prie visuotinio šaukimo.

Pranešama, kad „siekiant stiprinti kariuomenę, per pastaruosius ketverius metus gynybos finansavimas išaugo daugiau nei dvigubai“ ir iš viso per 2021-2024 m. laikotarpį atgrasymui skirta beveik 7,2 mlrd. eurų. Ši suma tik ženkliai didės, nes nuolatos labai daug perkama naujos karinės technikos, daugiausia iš JAV.

Kariuomenės modernizacija: kovinės galios augimas ir pasirengimas reaguoti į grėsmes

Naujų ginkluotės sistemų įsigijimas itin svarbus kuriant Lietuvos kariuomenės diviziją. Jai būtinas sunkinantis pajėgumas, todėl šiemet yra priimtas galutinis sprendimas įsigyti legendinių tankų platformą „Leopard 2“. Numatomas ir švediškų vikšrinių pėstininkų kovos mašinų CV-90 įsigijimas. Plečiami kontrobilumo priemonių parkai.

Vykdant įsigijimus atgrasymo reikmėms pagal galimybes siekiama įtraukti ir Lietuvos gamintojus, todėl stiprėja Lietuvos ekonomika.



Nauja infrastruktūra suteikia tinkamas sąlygas Lietuvos ir sąjungininkų kariams

Siekiant užtikrinti tinkamas pratybų sąlygas Lietuvos ir sąjungininkų kariams investuojama į treniruočių infrastruktūrą – kuriami nauji kariniai poligonai, statomis nauji kariniai miesteliai.



Augantis sąjungininkų karių skaičius Lietuvoje – atgrasymo garantas

Kritinę reikšmę atgrasymui ir gynybai turi strateginių Lietuvos sąjungininkių JAV ir Vokietijos karinis buvimas regione. Būtent Vokietijos nekarinė bazė bus išskirtinis veiksnys, atgrasant nuo Lietuvos Rusiją.

Su Švedija šiuo metu sutarta ieškoti galimybių Lietuvoje dislokuoti Švedijos oro gynybos pajėgumus.



Atspari ir į šalies gynybą įsitraukusi visuomenė kloja pamatus saugiai ateičiai

Pilietiškai nusiteikę, patriotines vertybes puoselėjantys piliečiai yra nuosekliai rengiami tiek ginkluotam, tiek neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui.

Suplanuotas nuoseklus šauktinių skaičiaus didėjimas, taip palaipsniui artėjant prie karo prievolės visuotinumo.

Augant Lietuvos šaulių sąjungos vaidmeniui šalies gynyboje ir jos narių skaičiui, nuosekliai didinamas LŠS skiriamas finansavimas, kuris per ketverius metu LŠS finansavimas išaugo daugiau nei šešis kartus (nuo 2,04 iki 13,6 mln. eurų).

Nepertraukiamai teikiama karinė parama Ukrainai

Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų pasaulyje pagal BVP dalį.

Lietuva ne tik teikia paramą Ukrainai, bet ir taiko Ukrainos išmoktas pamokas Lietuvos saugumo stiprinimui.

Susiję:

Lietuva skolinasi ir vardan būtiniausios civilinės infrastruktūros Ukrainoje atkūrimo