Peticija dėl skalūnų angliavandenilių išgavimo Lietuvoje

Šiuo metu internete galima pasirašyti visuomenininkų ir mokslininkų grupės inicijuotą peticiją Dėl skalūnų angliavandenilių išgavimo Lietuvoje. Jos adresatai - Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, Premjeras Algirdas Butkevičius, Aplinkos, Ūkio, Energetikos ir Teisingumo ministerijos, Seimo Aplinkosaugos komitetas, Seimo Energetikos komisija, Seimo nariai, Lietuvos mokslų akademijos Prezidentas Valdemaras Razumas.

DĖL SKALŪNŲ ANGLIAVANDENILIŲ IŠGAVIMO LIETUVOJE

Šiuo metu vykdomas beatodairiškas skalūnų angliavandenilių išgavimo, kaip Lietuvos energetinės nepriklausomybės garanto, propagavimas ir žengiami praktiniai žingsniai išgavimo kryptimi kelia daug nerimo, nes, užuot siekus objektyvaus galimų šio sprendimo pasekmių mūsų aplinkai bei tautai įvertinimo, apsiribojama menkai arba visai neargumentuotais patikinimais, esą nėra ko nerimauti, viskas čia gerai ir saugu. Ypač neramu, kai tokius pareiškimus daro tie, kurių prioritetas turėtų būti rūpinimasis šalies gerove ir saugumu.

Priimtas sprendimas vykdyti Lietuvos žemės gelmių turtų atidavimą privačioms įmonėms prieštarauja pagrindiniam Lietuvos įstatymui – Konstitucijai, kurios 9 str. nurodo: „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“. O angliavandenilių išteklių, kurių spėjama vertė - 60 mlrd. litų, net ne pardavimas, o atidavimas privačiam verslo subjektui yra vienas iš didžiausių savo mastu valstybės ūkio klausimų. Tokios svarbos klausimus Konstitucija vienareikšmiškai nurodo spręsti referendumo būdu, vyriausybės ar kitokios institucijos sprendimai, ignoruojantys šią normą, yra antikonstituciniai ir negaliojantys nuo pat pradžių.

Lietuvos Konstitucijos 47 str. aiškiai nurodo, kad žemės gelmės priklauso „Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise“. Lietuvos gelmių turtai, teisė juos išgauti ir gauti su tuo susijusias pajamas priklauso Lietuvai. Išgavimo pajamos turi būti nukreiptos į ilgalaikę naudą Lietuvai. Kadangi išteklių kiekis ribotas, gavybos apimtys turėtų būti nuosaikios, kad išteklių užtektų ir ateities kartoms. Mes neturime moralinės teisės išnaudoti gelmių turtus ar užteršti gamtą šiandien, tenkindami savo trumpalaikius vartotojiškus poreikius. Todėl neatsinaujinančių gelmių išteklių išgavimo tikslingumas turi būti itin nuodugniai, nešališkai visais atžvilgiais įvertintas. Gelmių turtų išgavimą turi vykdyti tik valstybinis ūkio subjektas. Kad Lietuvoje nėra sukurtų prielaidų, jog žemės gelmių naudojimas būtų organizuojamas tausojančiai bei atsižvelgiant į esamų ir būsimų žmonių kartų interesus, dar 2009 metais konstatavo Valstybės kontrolė, atlikusi žemės gelmių naudojimo auditą. “Auditoriai nustatė, kad Lietuvoje nėra bendros šio [žemės gelmių] valstybinio turto naudojimo strategijos (išskyrus požeminio vandens), todėl neįmanoma tinkamai spręsti valstybei aktualių problemų” (Valstybinio audito ataskaita Žemės gelmių naudojimas, 2009-05-28, Nr. VA-P2-20-3-11, Vilnius). Šiuo metu daugelis įkainių už gelmių išteklių naudojimą yra juokingai menki ir nepagrįsti, o išteklių naudojimas - praktiškai nekontroliuojamas. Ryškiausias tokios beveik nusikalstamos veiklos atvejis yra Lietuvos naftos, durpių, statybinių medžiagų ir kitų gelmių išteklių eksploatacijos perdavimas privačioms kompanijoms, kuomet resursai beatodairiškai išeikvojami, o nauda atitenka privačiam kapitalui. Skalūnų angliavandenilių gavybos perdavimas bet kuriai privačiai kompanijai būtų tos pačios nusikalstamos veiklos tąsa.

Užuot eikvojus dideles lėšas bei laiką propagandai, taip pat ir įtraukiant suinteresuotos pusės – išgavimo įmonių - atstovus bei specialistus ir žeminus piliečius, nepriklausomus ekspertus, pagrįstai abejojančius žadamais „aukso kalnais“, turi būti atlikta visapusiška išsami išlaidų  ir naudos analizė, įvertinant visas galimas sąnaudas (tarp jų - ir socialines) bei poveikį kitiems sektoriams. Taip pat būtina atskirti žvalgybos darbus nuo gavybos ir sukurti efektyvius mechanizmus gavybos apimčių reguliavimui, kurie užtikrintų Lietuvos interesus. Tai turi apimti ne tik angliavandenilius, bet ir visus kitus gamtinius Lietuvos išteklius (miškus, vandenis ir pan.). Tik atlikus žvalgybą ir parengus išsamią studiją, galima vertinti išgavimo galimybes bei tikslingumą, supažindinant visuomenę su rezultatais.

„Žvelgiant ekonominiu aspektu, svarbu, kad dujų išgavimo nauda tektų Lietuvos gyventojams ir įmonėms. Tam turėtų būti steigiama valstybinė gavybos įmonė, kuri pirktų reikalingas technologijas ar paslaugas iš tas technologijas taikančių įmonių. Valstybinės įmonės valdymas būtų Lietuvos valstybės rankose. Taip būtų galima gauti pelną valstybei, kaip tai dabar sėkmingai daro išgaudama naftą Norvegija“, – teigia ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka.

Tokia veikla, kaip skalūnų angliavandenilių žvalgyba ar gavyba bei jos planavimas, privalo būti vykdoma laikantis JTO Orhuso konvencijos (reglamentuojančios pagrindines žmogaus teises, įskaitant ir teisę į gyvybę bei teisę gyventi tinkamoje sveikatai bei gerovei aplinkoje) reikalavimų, į visus etapus, pradedant planavimu, įtraukiant vietos gyventojus, juos tinkamai informuojant, sudarant visuomenei visas galimybes susipažinti su reikiama informacija, prieš tai atlikus nešališkus poveikio aplinkai vertinimus. Deramas Orhuso konvencijos taikymas skaidriai suderintų gyventojų poreikius, taikytinas technologijas bei gavybos apimtis, jei tai apskritai būtų įmanoma. Orhuso konvencijos, kuri turi tiesioginio įstatymo taikymo galią, nesilaikymas iš esmės pažeidžia žmonių teises, sukelia socialinę įtampą, didina valdžios atotrūkį nuo tautos bei pilietinių neramumų tikimybę. Nėra jokios abejonės, kad vietos bendruomenės kreipsis į teismus, o iškilus būtinybei - ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl žmogaus teisių pažeidimo. Orhuso konvencijos pažeidimai valstybės lygmeniu žemina Lietuvos įvaizdį pasaulio tautų bendruomenėje, sulygindami ją su kitomis žmogaus teisių pažeidimais garsėjančiomis šalimis. Kaip atrodys tokiame fone Lietuva savo pirmininkavimo ES metu?

Nuo naftos ir dujų pramonės nepriklausomi mokslininkai hidraulinio skaldymo metodą, taikomą skalūnų angliavandeniliams išgauti, vertina kaip rizikingą, realiai galintį įvairiu mastu užteršti vandens šaltinius tiek gavybos metu, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Blogiausiu atveju tai sukeltų ekologinę katastrofą, kurios padariniai gamtai, žemės ūkiui ir žmonių gerovei būtų nebepataisomi. „Hidraulinis sluoksnių plėšymas yra nevaldomas ir nekontroliuojamas procesas. Uoliena nuo sukelto slėgio plyšta, atsiverdama ten, kur yra mažiausia uolienų įtampa. Plyšių skaičius ir ilgis taip pat priklauso ne nuo operatoriaus, o nuo uolienos savybių bei tektoninių įtampų, kurios paprastai nėra žinomos. Plyšių ilgis gali būti keliasdešimt metrų, bet gali siekti ir kelis šimtus metrų, t. y. net pasiekti aukščiau esančius vandeningus horizontus“, – teigia Vytautas Švanys, naftos gavybos inžinierius. Pagal galiojančius Lietuvos įstatymus draudžiamas požeminis cheminių medžiagų laidojimas, o hidraulinio skaldymo metu žemės gelmėse lieka didžiuliai kiekiai chemikalų. Tačiau jau dabar vykdomi eksperimentai kuriant naujas, ekologiškai švarias skalūnų angliavandenilių išgavimo technologijas, nenaudojančias hidraulinio skaldymo. Būtų tikslinga palaukti šių efektyvesnių ir švaresnių technologijų, užuot jau dabar naudojant primityvius ir rizikingus metodus, užteršiančius žemės gelmes. Mes neturime teisės rizikuoti. Jokia ekonominė nauda negali atsverti nepataisomai nuniokotos gamtos.

2012 metais atlikta Europos Komisijos studija (Support to the identification of potential risks for the environment and human health arising from hydrocarbons operations involving hydraulic fracturing in Europe, 10 August 2012) patvirtina skalūnų angliavandenilių išgavimo proceso pavojus ir menką, nepakankamą teisinį šios srities reglamentavimą. Prie panašių išvadų prieita ir 2009 metais atliktoje JAV Niujorko aplinkosaugos departamento studijoje (Impact Assessment of Natural Gas Production in the New York City Water Supply Watershed , December 22, 2009), kurioje atsižvelgiama į didelę JAV patirtį šioje srityje. Šioje studijoje teigiama, kad per skalūnų sluoksnyje esančius bei naujai suformuotus vertikalius įtrūkimus cheminių medžiagų mišinys gali iš lėto kilti kartu su įvairiomis dujomis (metanu, sieros vandeniliu) į aukščiau esančius vandeningus sluoksnius ir juos užteršti. Egzistuojantys įtrūkimai ir tektoniniai lūžiai veikia kaip kanalai, kuriais didelio slėgio giluminiai sūrymai bei vandenys su panaudotų cheminių medžiagų likučiais gali kilti į viršų ir pasiekti gėlo vandens šaltinius. Netinkamas gręžinių izoliavimas, netinkamas gręžinių uždarymas, masiškai vykdomas hidraulinis skaldymas ir tokios veiklos vykdymas dideliame plote, naudojant tūkstančius gręžinių, gali išplėsti egzistuojančius kanalus ir / arba sukurti naujus.

Atlikę eksperimentus realiomis sąlygomis, mokslininkai jau pernai priėjo prie išvados, kad tik didesnis nei 600 m storio sluoksnis, tikėtina, būtų pakankamas, kad būtų apsisaugota nuo galimo tiesioginio hidraulinio skaldymo skysčio migracijos į geriamojo vandens sluoksnius. Žinoma, su sąlyga, kad toje vietovėje nėra jokių tektoninių lūžių bei įtrūkimų uolienose. Tačiau jokia technologija negali visiškai užtikrinti, kad taip neatsitiks. Kaip teigia žymus Lietuvos hidrogeologas Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Juodkazis, „nors ir būtų reikalaujama gręžinį užcementuoti ir pan., ilgainiui jis prarastų hermetiškumą ir chemikalų prisotintas techninis vanduo ar dujos patektų į požeminį geriamąjį vandenį“. O 25 metų garantija, kurią viename iš pasisakymų davė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius, yra simbolinė, nes parodo, kad problema išties egzistuotų ir Lietuvoje gyvensiančios ateities kartos švaraus geriamojo vandens gali ir nebeturėti.

Pasaulyje egzistuoja daugybė pavyzdžių, kai pramonė, veikusi be tinkamo aplinkosauginio reguliavimo, nuniokojo ir užteršė gamtą. Lietuvai nepriimtinas toks scenarijus, kai pirma padaroma neatitaisoma žala aplinkai ir visuomenei, o draudimas ar apribojimai priimami post factum. Todėl būtina prieš pradedant bet kokius skalūnų angliavandenilių žvalgymo ir / arba gavybos darbus sukurti reikiamą teisinę aplinką ir tinkamus valstybinės kontrolės mechanizmus. Bet kokiems giluminiams gręžiniams, naudojamiems netradicinių angliavandenilių žvalgybai ir / arba gavybai, turi būti privalomas poveikio aplinkai vertinimas ir parengti atitinkami aplinkos taršos ir poveikio visuomenės sveikatai reglamentai, apimantys visus darbų ir technologinių procesų etapus.

JAV, turinčių skalūnų angliavandenilių išgavimo patirtį, Aplinkosaugos agentūros duomenys rodo, kad vykdant hidraulinį skaldymą įvyksta įvairaus masto avarijos, kurių metu užteršiamas dirvožemis, upės bei daroma kitokia žala. Vietos gyventojai buriasi į daugiatūkstantines bendruomenes ir savivaldos lygmeniu uždraudžia skalūnų angliavandenilių išgavimą. Puikiausias to pavyzdys – Niujorkas. ES šalyse aktyvūs piliečiai taip pat buriasi į bendruomenes, renka faktus bei mokslinių tyrimų duomenis ir juos viešina. Angliavandenilių išgavimui turi būti taikomi tik saugūs metodai, nekeliantys grėsmės ekosistemai. Taip pat turi būti nustatyta atsakomybė, taip pat ir baudžiamoji, už nusikaltimus gamtai – ekocidą.

Žinant bendrą pasaulio klimato kaitos kontekstą, akivaizdu, kad jau artimoje ateityje gėlo ir švaraus vandens ištekliai taps didžiausiu žmonijos turtu, užtikrinančiu jos egzistenciją ir žemės ūkio galimybes aprūpinti maisto produktais. Mums tenka prioritetinės užduotys – nedelsiant stabdyti klimato kaitą, pereinant prie kitokių, taip pat ir vietinių bei atsinaujinančių energijos šaltinių, kurie nesukelia šiltnamio efekto, kad būtų išsaugoti švarus vanduo, oras bei dirvožemis. Neįveikę šių iššūkių, pasmerksime ateities kartas lėtai agonijai.

Primygtinai prašome ypatingo Jūsų dėmesio aplinką tausojančių energijos šaltinių plėtrai, siekiant energijos gamybą priartinti prie vartotojų, stabdant tarpininkų bei monopolijų įsigalėjimą šioje srityje, užuot konstravus Lietuvos energetinę nepriklausomybę tokių rizikingų, aplinkos išteklius eikvojančių projektų pagrindu.

Būtina nedelsiant sukurti „Lietuvos žemės gelmių išteklių naudojimo strategiją“, kad žemės gelmių naudojimas būtų organizuojamas tausojančiai bei atsižvelgiant į dabartinių ir būsimų žmonių kartų interesus. Turi būti įtvirtintas principas, kad išteklių naudojimas teiktų naudą visai valstybei, o ne privačių įmonių savininkams.

Įvertinę visus aukščiau išvardytus faktus, konstatuojame, kad dabar vykdomas skalūnų angliavandenilių išteklių perleidimo privačioms įmonėms procesas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, Orhuso konvencijai, Lietuvos kaip valstybės interesams, pažeidžia žmogaus teises, prieštarauja ekonominei logikai, neįvertina Europos Komisijos nustatytų pavojų ir JAV neigiamos patirties, neatsižvelgia į nepriklausomų mokslinių tyrimų rezultatus. Politikai ir valdininkai, vykdydami tokią veiklą arba toleruodami ir net skatindami užsienio „ekspertų“ tendencingą informacinę propagandą, kenkia valstybės interesams ir viršija tautos jiems suteiktus įgaliojimus bei elgiasi galimai nusikalstamai.

Aplinkos bei žmonių sveikatos netausojanti hidraulinio skaldymo technologija netradicinių angliavandenilių išgavimui ir žvalgybai turi būti uždrausta nedelsiant. Pradėtas licencijų išdavimo procesas netradicinių angliavandenilių žvalgymo ir išgavimo darbams privalo būti nutrauktas nedelsiant.

Ateityje atradus draugiškus aplinkai netradicinių angliavandenilių išgavimo metodus, pirmiausiai atlikus išsamią analizę, įvertinant poveikį gamtai, žmonių sveikatai ir kitoms sritims, sukūrus reikiamą teisinę bazę ir tinkamus valstybinės kontrolės mechanizmus, bus galima sėkmingai išgauti netradicinius angliavandenilius saugiais būdais.

Žemiau pateikiame sąrašą dokumentų - EK, JAV agentūrų užsakymais atliktų bei tebevykdomų studijų bei nepriklausomų studijų medžiagą - su kuriais būtina susipažinti atsakingoms institucijoms.

1. VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA, ŽEMĖS GELMIŲ NAUDOJIMAS 2009 m. gegužės 28 d. Nr. VA-P2-20-3-11
2. VALSTYBINIO AUDITO ATASKAITA, NEIŠNAUDOJAMOS GALIMYBĖS APSAUGOTI VANDENS APLINKĄ NUO TARŠOS PAVOJINGOMIS CHEMINĖMIS MEDŽIAGOMIS,2012 m. balandžio 25 d. Nr. VA-P-20-2-5
3. Impact Assessment of Natural Gas Production in the New York City Water Supply Watershed, Final Impact Assessment Report, December 22, 2009
4. Support to the identification of potential risks for the environment and human health arising from hydrocarbons operations involving hydraulic fracturing in Europe, Report for European Commission, DG Environment, AEA/R/ED57281, Issue Number 11, Date 28/05/2012
5. DIRECTORATE GENERAL FOR INTERNAL POLICIES, POLICY DEPARTMENT A: ECONOMIC AND SCIENTIFIC POLICY. Impacts of shale gas and shale oil extraction on the environment and on human health, IP/A/ENVI/ST/2011-07 June 2011 PE 464.425
6. TOXICOLOGICAL & CHEMICAL REVIEW, EXPLORATION AND EXPLOITATION OF SHALE GAS AND SHALE OIL (PARENT-ROCK HYDROCARBON) BY FRACKING, (New Edition, September 2012), TOXICOLOGY-CHEMISTRY ASSOCIATION, MDA 10, 206 Quai de Valmy, 75010 PARIS
7. Study of the Potential Impacts of Hydraulic Fracturing on Drinking Water Resources, PROGRESS REPORT, US Environmental Protection Agency, Office of Research and Development, December 2012 EPA/601/R-12/011
8. ÉTUDE DE FAISABILITÉ, d’un rapport relatif aux « Techniques alternatives à la fracturation hydraulique pour l’exploration et l’exploitation des gaz de schiste » Office parlementaire d’évaluation des choix scientifiques et technologiques, Paris le14 novembre 2012
9. UNEP Global Environmental Alert Service (GEAS) Thematic Focus: Resource Efficiency, Harmful Substances and Hazardous Waste, Gas fracking: can we safely squeeze the rocks? November 2012
10. Public Health Considerations of the Draft Supplemental Generic Environmental Impact Statement, Physicians Scientists & Engineers for Healthy Energy (PSE), 11 Jan 2012
11. Unconventional Gas - Potential Energy Market Impacts in the European Union, EC JRC Scientific and policy reports, 2012
12. Methane Emissions from Natural Gas Systems, Background Paper Prepared for the National Climate Assessment, Reference number 2011-0003, February 25, 2012
13. Methane contamination of drinking water accompanying gas-well drilling and hydraulic fracturing, http://www.pnas.org/content/108/20/8172
14. CHEMICALS USED IN HYDRAULIC FRACTURING, UNITED STATES HOUSE OF REPRESENTATIVES,COMMITTEE ON ENERGY AND COMMERCE, MINORITY STAFF, APRIL 2011
15. Study of the Potential Impacts of Hydraulic Fracturing on Drinking Water Resources, PROGRESS REPORT, U.S. Environmental Protection Agency Office of Research and Development January 3-4, 2013
16. Can unconventional fuels usher in a new era of energy abundance ? David Hughes, POST CARBON INSTITUTE, FEB 2013

Kreipimosi autoriai:

prof. Viktoras Doroševas
Vytautas Girdzijauskas, Lietuvos žmogaus teisių asociacija
doc. dr. Jonas Jasaitis
prof. dr. Gediminas Merkys
signataras Romualdas Ozolas
doc. dr. Jolanta Solnyškinienė
Liutauras Stoškus, Aplinkosaugos asociacija
Vytautas Švanys, naftos gavybos inžinierius
Robertas Didžiūnaitis, Jungtinis Demokratinis Judėjimas