|
Velgi, mes atsidureme fundamentalumo remuose. Ne valstybe pilieciams reikalinga,o pilieciai valstybei, tai yra negincytina, Bent jau dabartinuose supratimo remuose, kas yra valstybe. Senais gludziais laikais, kai dar nebuvo to bendro suvokimo, taip, tada valstybes samprata buvo tas akstinas galutinai itvirtinti tautybes samprata.Bet velgi, tai atejo is visuomones,o ne is valstybes, nes tokio darinio nebuvo.dabar viskas apsiverte aukstyn kojomis - valstybe nebereiskia nacijos,o, tiesiog politinis bendruomenes darinys...Tebunie, musu suvokimai apie valstybe skiriasi, kol kas mes dar turime sia privilegija, kuri su lyg kiekviena karta yra isstumiama is mastymo....Karves juk nevadovauja piemenims,o piemenys vadovauja karvems? taciau, cia susikerta minciu jietys, kas visgi yra ta demokratija? Netgi ir cia, masines nuomones valdymo inagiai - propaganda, iskele pleista tarp zmoniu? O jos apstu ir su lyg kiekviena diena jos vis daugeja.____Solidarizuotis galime su europa, bet nera kam solidarizuotis, kai neturime savo nuomones. Tam argumentu yra daugiau negu apstu (atsiliepimai apie TIIP,CETA, aukojimas savo interesu, vardan nezinia ko - atomines uzdarymas, 137 K. str. pazeidimai, sitas ch. ginklo "aptarinejimas i vienus vartus" ir panasus nutikimeliai).Bet dar yra kitas klausimas: solidarizuotis su kuo? su europos kontinentu ar briuseliu? Kaip mes solidarizuosimes su "europa" ar politiniu lygmeniu ar kariniu(nato)ar ekonominiu?
|