Politkorektiškas Kalbos valymas – grįžimas prie Ezopo kalbos

Kalbos valymas visada yra susijęs su socialiniais pokyčiais. Pavyzdžiui, Rusijoje, kur po 1917 m. revoliucijos  nauja kalba buvo sukurta daug greičiau nei nauja socialinė tikrovė, į oficialią diskurso kaitą yra žvelgiama be deramos pagarbos. Juk ten žmonėms jokio skirtumo, milicija ar policija, - viskas tas pats. Taip pat ir Lietuvoje vyresnės kartos žmonės vis nenori būti vadinami ponais, nes šis žodis jiems siejasi su aukštesne turtine bei socialine padėtimi. Tik jaunoji karta nežino tos kalbinės cenzūros, kuri siautėjo sovietmečiu, kai kiekvienas susipratęs pilietis turėjo galvoje žodyną, kuriuo negalėjo naudotis. Gal todėl politinio korektiškumo reikalavimai, neseniai sukurti anglų kalboje, mums geriausiausiu atveju sukelia šypseną, o blogiausiu - pasipiktinimą.

Pastaroji emocija kyla beveik visame pasaulyje, kai kalbama apie senų tekstų koregavimą. Kai prieš dvejus metus Jungtinėse Amerikos Valstijose pasirodė nauja knygos „Haklberio Fino nuotykiai“ versija, kurioje žodis „negras“ (nigger) buvo pakeistas žodžiu vergas (slave), labiausiai piktinosi britai. Peršasi akivaizdi paralelė: jei iš Marko Twaino reikia išvalyti „negras“, tai ką daryti su žydais „Venecijos pirklyje"?

Šis konfliktas baigėsi racionaliai. Nuspręsta, kad net mažiems vaikams tekste yra aišku: Hekas elgiasi su pabėgusiu vergu žmoniškai, ir papildomos kalbinės pagalbos jauniesiems skaitytojams šiuo atveju nereikia. Tačiau Vokietijoje dabar susiduriama su sudėtingesne problema. Kalbama apie Otfriedo Preusslerio pasaką „Raganiukė“, kurioje vaikai persirengia „negriukais“, turkais, kiniečiais ir šeichais...

Metų pradžioje leidykla „Thienemann“ paskelbė, kad naujame pasakos leidime vaikai bus perrengti „kaip nors rasiškai neutraliau“ (tikėtina, vampyrais arba godzilomis). Pasipiktinusi žiniasklaida „Thienemann“ veiksmus palygino su nacių knygų deginimo praktika, o laikraštis „Die Zeit“ savo vedamajame „šalį apėmusį politinį korektiškumą“ lygino su rašytojo George Orwello Tiesos ministerijos veikla. Televizijos vedėjas Denisas Scheckas savo laidoje pasirodė su juodu grimu ir paaiškino, kad kalba turi savo istoriją, ir žodis „neger“, pasakotojo naudotas 1957 m., nereiškia to paties žodžio „neger“ vartosenos šiandien gatvėje.

Tačiau pats Otfriedas Preussleris prieš mirtį (jis mirė šių metų vasaryje) buvo pasirengęs atlikti teksto pakeitimus. Priežastys aiškios: pasakos paskelbimo metu Vokietija buvo etniškai homogeniška, o dabar vienas iš trijų vaikų yra gimę už šalies ribų, arba bent vieno iš tėvų kilmės šalis yra ne Vokietija. Dideliuose miestuose du trečdaliai mokinių namuose nekalba vokiškai. Tiesą sakant, su prašymu iš dalies pakeisti „Raganiukės“ tekstą į leidėjus kreipėsi susirūpinęs tėvas Mekonnenas Mesgena, atkilėlis iš Eritrėjos. Leidėjas prašymą įvertino kaip pagrįstą ir persiuntė jį pasakos autoriui.

„Die Zeit“, iš pradžių buvusi priešiška korektūrai, paskelbė devynerių metų skaitytojos, vardu Išema, laišką. „Jūs mane papiktinote - rašo mergaitė. - Ar norite žinoti, kodėl yra būtina uždrausti naudoti žodį ‚neger‘ vaikiškose knygose? Tada pabandykite įsivaizduoti save kitų vietoje. Mano tėtis - iš Senegalo, jo oda tamsiai ruda. Ir mano oda kavos su pienu spalvos. Galite įsivaizduoti, kaip aš jaučiausi, kai skaitau ar girdžiu šį žodį? Tai baisu. Mano tėtis, kaip ir aš, nėra ‚neger‘!“

Su mergaite sunku nesutikti, bet kalba - užsispyręs dalykas, o pasakų redagavimas (kaip ir tolerancijos ugdymas) neišsprendžia problemos.

Čia galėtume prisiminti neįtikėtiną „cockney“ - Londono prastuomenės žargono – išradingumą. Kaip atsirado šis rimuotas žargonas (rhyming slang), - niekas nežino. Matyt, jį sugalvojo vagys ir vertelgos, kuriems buvo svarbu išlaikyti paslaptį. Ten sugebama tuo pat metu ir išvengti tam tikro žodžio naudojimo, ir išsaugoti jį. „Cockney“ yra rimuotas žargonas, kur vietoje įprasto žodžio naudojamas rimuotas jo pakaitalas. Tai skamba, pavyzdžiui, taip: vietoje head – loaf of bread, vietoje wife – fork and knife, vietoje legs – bacon and eggs. Pagaliau vietoje „žydas“ (yid) – saucepan lid. Tad jei nenorite sulaukti kaltinimų seksizmu, pamatę ilgakoję gražuolę turite sakyti: „she has such long bacons“ („ji turi tokią ilgą šoninę“)...

Paradoksalu, kad ši visuomenė, kuri skelbia laisvę, pažangą ir tikrą demokratiją, verčia ieškoti Ezopo kalbos. Mums tai gerai žinoma. Todėl pabaigai vienas anekdotas iš laikų, kai turėjome bendrauti Ezopo kalba. VDR darbininkas gauna darbą Sibire. Žinodamas, kad laiškus skaito slaptosios tarnybos, jis sako bičiuliams: „Susitarkime: jei mano laiškas bus parašytas mėlynu rašalu, tai jame tiesa, jei raudonu – melas“. Po mėnesio jo draugai gauna laišką, parašytą mėlynu rašalu: „Gyvenimas čia gražus: parduotuvių lentynos lūžta nuo prekių, maisto – per akis, butai – erdvūs ir gerai šildomi, kino teatruose rodomi vakarietiški filmai, daug gražių merginų, kurios pačios siūlosi, tačiau trūksta vieno dalyko – nėra raudono rašalo“.