Prezidente, apie ką?

Žiniasklaida paviešino, ką šiandien viešėdama Danijos karalystėje žurnalistams apie mūsų atominę energetiką kalbėjo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji sakė: „Prasminga statyti naują atominę elektrinę, tačiau dėl to reikia visų politinių partijų sutarimo ir dar kartą atsiklausti šalies žmonių".

Viešėdama Danijoje šalies vadovė teigė, kad artimiausią dešimtmetį Lietuva negalės užsitikrinti pakankamai alternatyvių energijos šaltinių.

„Yra prasmės turėti atominę elektrinę, bet šį sprendimą turi priimti visos politinės partijos, nes tai ilgalaikis tikslas. Statybos užtruks 10-15 metų, o tai reiškia, kad į tai bus įtrauktos trys ar keturios vyriausybės“, - žurnalistams sakė prezidentė.

Ir pridūrė: „Žinoma, vėl reikės konsultuotis su žmonėmis, nes konsultacinis referendumas buvo neigiamas“.

Socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovaujama vyriausybė žada, kad sprendimas dėl Visagino atominės elektrinės projekto tęstinumo bus priimtas gegužės viduryje.

Kad premjeras principus ir nuomonę keičia kaip kojines, tai šį jo bruožą stebėjome visą pirmąjį vadovavimo vyriausybei mėnesį. Kai nėra jokių principų, tai nėra ir kuo stebėtis, bet principingoji mūsų konstitucinių teisių gynėja D. Grybauskaitė apie prisvilusį AE blyną Danijos karalystėje geriau būtų nešnekėjusi, nes referendumų sprendimai toje valstybėje yra šventas reikalas. Galime tik įsivaizduoti, ką pagalvojo Danijos žurnalistai apie prezidentės demokratijos supratimą. Baltarusijoje mūsų prezidentė tikrai būtų suprasta, nes tarp mūsų valstybių kaimynių aukščiausių pareigūnų panašių mentaliteto bruožų yra ir šis: nekreipti dėmesio į tautos valią.

Beje, šis prezidentės pasisakymas kelia ir kitų minčių, ypač keistas pasažas, kad trims keturioms Seimo kadencijoms reikės visų politinių partijų susitarimo. Šiandien Lietuvoje yra daugiau kaip 40 politinių partijų (Registrų centro informacija). Greičiausiai pirmoji ponia norėjo pasakyti „visų parlamentinių partijų“, bet, kaip dažnai nutinka, pasakė ne tai, ką norėjo pasakyti. Per šiuos rinkimus iš politinio žemėlapio buvo ištrinta parlamentinė Liberalų ir centro sąjunga. Neaišku, ar teismai anksčiau laiko nediskvalifikuos ir Darbo partijos, taigi apie kokį nors visų partijų (net parlamentinių) bendrą susitarimą gali kalbėti tik realybės jausmą praradęs žmogus, ypač žinant, kad yra ir tokia Žaliųjų partija, o ir kitų, nelabai tikinčių AE projekto sėkme. Visiškai neaišku, ką prezidentė turėjo galvoje, kalbėdama apie „konsultacijas su žmonėmis“. Gal su A. Kubilium ir savo patarėjais? Jie juk irgi žmonės. O gal surengti imperatyvų referendumą?

Taigi, kyla įtarimas, kad prezidentė linkusi redukuoti mūsų politinį peizažą į dvipartinę paradigmą ir su dviem žinomom partijom kažką susitarti. Suprantama, per Daukanto aikštėje iki pirmosios kadencijos pabaigos likusius sėdėti metus taip drastiškai numelioruoti mūsų politinės tikrovės neįmanoma. Tačiau akivaizdu: ir Lietuvoje, kaip JAV, jau klostosi dviejų prezidentinių kadencijų tradicija. Matyt, mūsų prezidentės sąmonėn ši mintis jau giliai suleidusi šaknis. Jei skersai kelio negulėtų „šventoji karvė“ Konstitucija, kodėl nepasitvarkius taip, kaip pasitvarkė mūsų Rytų kaimynai? O tada jau kuruoti Visagino AE projektą iki pabaigtuvių ąžuolų vainiko ant radioaktyvaus kamino?