2024 m. lapkričio 8 d.

 

Prezidentė: Lietuva šiandien kaip niekad tvirta, finansiškai stipri ir savimi pasitikinti valstybė

68
Paskelbta: 2017-09-08 08:28 Autorius: ekspertai.eu
Nuotr. prezidentas.lt
Nuotr. prezidentas.lt

Rugsėjo 8 d. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Seimo vadybos nariai susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite aptarti Seimo rudens sesijos darbų.

„Turint galvoje geopolitinius iššūkius aplink Lietuvą, mes negalime sau leisti konfliktuoti. Turime priimti sprendimus, kurie yra būtini valstybei. Lietuva tvirta, finansiškai stipri ir savimi pasitikinti valstybė. Kaip niekad turime daug draugų, kurie darbais įrodo, kad Lietuva yra ne viena“, - situaciją paviešino prezidentė.

D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad labai svarbu socialinės atskirties mažinimas ir valstybės saugumas.

Prezidentė taip pat pasakė, kad reikia didinti pensijas. Šiuo metu vidutinė pensija Lietuvoje siekia 273, Latvijoje – 301, Estijoje – 409 eurus.

„Siekiant struktūrinių reformų, mokesčių sistemos peržiūra turi mažinti socialinę atskirtį ir skatinti išeiti iš šešėlio“, - nurodė prezidentė.

Šalies vadovė taip pat priminė, kad stiprindama antikorupcines iniciatyvas, inicijavo Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios leistų labiau bausti nusižengusius.

„Prezidentė palinkėjo Seimo valdybai susikoncentruoti į darbus ir priimti Lietuvos žmonėms būtinus sprendimus“, - skelbiama Prezidentūros pranešime „Iššūkių akivaizdoje reikalingas visų bendras darbas“.

Po to įvyko spaudos konferencija, kurią galima žiūrėti čia:

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002


 
Komentarai

 
68. senis-suldu
(2017-09-10 16:55:22)
(84.15.177.181) Parašė:

Śiaures Korejos Centrinis Bankas privati institucija? Ar kaip? Dabartini Pasaulio Pona galima vadinti ivairiais vardais, deja, esmes tai nekeicia. Galima vadinti TVF, PB, FR, uz viso to vistiek stovi konkreti valdzia. Pagrindinis Valstybes pozymis yra savi pinigai ir CB vadovaujamas tos valstybes vyriausybes. Tokia Valstybe buvo TSRS, dabar Ś. Koreja, gal dar kokia smulkme. ES ne Valstybe, kieno tas t.v. ES CB? Ar jus, suldu, savo uzdirbtus, savo vaiku uzdirbtus pinigus, budamas sveiko proto ir dar turedamas sveikatos, savo pinigus laikote stipresnio kaimyno pinigineje? Savo seima kiekviena diena pradziuginate, kad kaimynas dave biski pinigu, turesim biski duonytes?



67. suldu
(2017-09-10 14:05:43)
(82.135.251.145) Parašė:

Pradekime nuo terminu : tai ne bankas,o finansines paslaugas teikianti privati ar valstybine istaiga. O tai yra svarbi klaida, daroma visu. vadindami daiktus ne savais vardais, mes jais pasikliaujame apgaulingai ir tai yra visa kapitalistines ekonomikos esme - apsisaukeliska ekonomika. Centrinis bankas yra privati insitucija ir joje neieskokite morales, tai yra privatus verslas, ieskantis pelno sau. Mane neramina klausymas, kodel privaltaus verslo institucija reguliuoja valstybes gyvenimus ir turi tokia milziniska itaka teritorijoms ir kodel pilieciai leidzia, kad jiems itaka darytu privataus kapitalo institucija. Taip, defakto, prleisdami "pilieciu galias" uztikrintas konstitucijoje, i privaciu, visuomenei nezinomu, zmoniu rankas...Juk niekam nepaslaptis, kad Graikijai isivesti eura "padejo" jav bankas, kepdamas skaicius, taip pritraukdamas Graikijos ekonomoka prie mastrikso kriteriju.



66. senis 62 suldu
(2017-09-10 12:26:58)
(84.15.176.203) Parašė:

Graikija, galima sakyti, buvo prisijungta kaip kolonija, betgi Italija, ES steigeja irgi niurkdoma? Bankas duoda skaiciukus, orinius t.v.pinigus, ir reikalauja veliau grazinti realius pinigus su procentais. Suldu, ar nebus cia taip, kad zlugus TSRS, Bankas neteko konkurento, ir kaip monopolistas nusprende nugrezti baudziauninkus? Komunizmo paplitimo baime isnyko, galima daryti ka nori. Tas finansu minkstinimas tai gaisro gesinimas siaudais, is pradziu liepsna nuslopsta, veliau sprogimas. Akivaizdu, Bankas, turintis aptarnauti ekonomika, ant savo prigimties padejo skersa, kaip Paksas ant savo pareigos buti prezidentu, ir priverte ekonomika dirbti Banko interesams. Kas tai per durnynas, kai darbininkas turintis darba nebegali islaikyti seimos? Nepastebimai Bankas grazino vergovine santvarka?



65. mm
(2017-09-10 10:00:05)
(86.100.102.76) Parašė:

Klausimas pradinuko lygio.Jei Lietuva ES-oje pirmauja atskirtimi,ar galima vadovautis šalies vidutinėmis išmokomis,pensijomis? Jei ne,tai ar Lietuvoje vidutinė pensija 273 eu. ,jei net pasak socvadovų,šalyje vegetuoja jau kas antras eilinis pensininkas? Ir ar sumažės Lietuvoje didžiausia ES-oje socatskirtis ,kai pensijos,rentos skiriasi kelioliką kartų,jei jas kels vienodai keliais eurais,ar indeksuos vienodu procentu? Jei šalies eiliniai yra visi baigę pradines,kokiu tikslu ekoomistai kabina jiems makaronus?



64. suldu
(2017-09-10 00:13:25)
(82.135.251.145) Parašė:

Butent, jus teisingai pateiakete "i dabartini modeli". lietuvos gyventojai 2004 metais nubamsavo i europos sajungos, dar tuo metu, gyvevusu tik ekonomine sajunga. Po 2208 metu, apejus individualiuju teritoriju konstitucijas(nusikalstamu budu), politine valia, buvo pasirasyta Lisabonos sutartis, defakto iteisinanti centrini visu teritoriju valdymo organa, taip iskreipiant ekonomines europos sajungos samprata ir tvaraka. cia ir pikciausia, kad lietuviams, kaip ir daugumai europieciu, visiskai nusisvilpt, kad nusikalstamu budu buvo pamintos europieciu teises ir sajungos veiklos apibrezimas buvo pakeistas kardinaliai. labai pikta, kad lietuvoje nevyksta apie tai diskusijos ir niekas net neuzsimena apie tai, kad dar 2008 metais buvo pakeistas europos sajungos veikimo modelis..gristant prie valiutos. po 2008 metu ecb tapo visos es teritorijos centriniu banku, kuris yra privataus kapitalo institucija, su privilegijomis, kurios uztikrina nelieciamybe ecb vygdomajai valdybai. tai ne bankas,o diktatura.



63. Dzukas > 62. suldu ->dzukas
(2017-09-09 23:49:55)
(93.100.87.209) Parašė:

Na as cia ne apie Lietuva, o bendrai. As nesuprantu, kaip is vis galima buvo stoti i esama ES modeli. Laisvos ekonomikos Lietuvoje negali buti, nes Lietuvoje imanoma tik viena laisvos ekonomikos sudetine - laisvas darbo jegos judejimas, visos kitos neprieinamos.



62. suldu ->dzukas
(2017-09-09 23:23:56)
(82.135.251.145) Parašė:

Na,o dabar pasirasinekime apie vidaus skola...kaip imanoma vidaus skola, kai valstybe neturi nacionalinio banko paslaugas teikiancios istaigos? vadinas visa lietuvos skola yra isores skola (privati). Ir lietuvos pavyzdys ( stoka nacionalinio banko) yra daugeliu es sajungos saliu. ka tai sufleruoja? o tai, kad einama tikslingu keliu, mazinant nacionalines savivaldas finansiniuose remuose. ir tai "laisva" ekonomika net nekvepia....be to... ECB kiekybininio skatinimo programa nukreita tik i valstybiu skolas ir niekur kitur - EC superka valstybinius skolos aktyvus,kaupdamos valstybini turta (issiskolinima padengta pasizadejimu atiduoti daugiau). Kad jums butu aiskiau( nors ne kiek neabejoju, kad supratote, tebunie tai skaitytojams) Graikijos atvejis - valstybe jau spaudziama isparduoti nacionalini turta, netgi salas. graikija yra ne krastutinis pavyzdys,o ateities pavyzdys.



61. Dzukas > 58. suldu ->dzukas
(2017-09-09 23:02:55)
(93.100.87.209) Parašė:

Isorines skolos taip, jokio skirtumo pas ka skoliniesi, nors vieni buna "grieztesni" kiti daugiau "lojalus". Tai turi itakos kai su skolos grazinimu turi problemu. Bet yra dar ir visines skolos, tai skolos imoniu ir zmoniu bankams. Ju augimas gali pilnai suzlugdyti ekonomika. Savaime aisku "orines" valiutos emisija visada veda i krize. Viskas priklauso nuo to koks tos emisijos lygis ir kokia perspektyva ja padengti. Is vis visi stengiasi nedaryti perdetos emisijos. Federalinis rezervas sustabde emisija 2014 ir pradejo kelti palukanu norma, ES kolkas spausdina po trilijona i metus, bet didesne dalis skirta ne vidinei rinkai. Viskas priklauso nuo uzduoties. Centriniai bankai ir nera visiskai kvaili, bet ne visada teisingai ivertina perspektyvas. Galima atsisakyti nuo emisijos, bet tada reikia kelti palukanu norma. Pakilusi palukanu norma didina skolos aptarnavimo nasta. Nera vienareiksmisku sprendimu. Yra dar toks pavojingas dalykas, kad daugelis banku pradejo "zaisti" su derivatyvais. Siuo metu Pasaulio derivatyvu mase apie 6-7 kartus didesne nei pinigu mases agregatas M3.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras