Prezidento Gitano Nausėdos darbai, nuveikti nuo gegužės 4 iki 10 dienos, kuriant Gerovės valstybę

Prezidento Gitano Nausėdos per gegužės 4 – 10 dienas nuveiktų darbų, siekiant Gerovės valstybės, apžvalga, remiantis tik Prezidentūros portalo prezidentas.lt duomenimis.

Lietuvos lyderis G. Nausėda. Nuotr. prezidentas.lt

Gegužės 4 d. G. Nausėda pasveikino Latviją švenčiant 30-ąsias šalies nepriklausomybės atkūrimo metines.

„Šiandien galime pasidžiaugti ne tik sunkiai iškovota laisve, bet ir itin glaudžiu bendradarbiavimu tiek dvišaliu lygmeniu, tiek Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje stiprinant ją“, - savo sveikinime teigė prezidentas.

Pasak šalies vadovo, pasauliui susiduriant su neeiliniu iššūkiu – pandemija, Baltijos šalių pavyzdinis bendradarbiavimas ir vienybė kovojant su jos pasekmėmis parodė, kad tik bendromis jėgomis galime įveikti šią negandą.



Taip pat gegužės 4 d. LR Prezidento kanceliarija, keldama tikslą tapti efektyvesne, lankstesne, inovatyvius sprendimus taikančia valstybės institucija, startavo su veiklos žalinimo iniciatyva informuodama, kad nuo gegužės 1 d., kanceliarijos valdomuose pastatuose naudojama vien elektra, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Pagal 2020 m. kovo 19 d. sudarytą sutartį, elektros energiją iki 2021 m. balandžio 30 d. tieks bendrovė „Ignitis“.



Gegužės 5 d. G. Nausėda su Teisėjų tarybos pirmininku Algimantu Valantinu konferenciniu skambučiu aptarė svarbiausius teismų sistemos iššūkius ir spręstinas problemas. Šalies vadovas pabrėžė, kad būtina užtikrinti efektyvią teismų veiklą, didinti teisėjo profesijos patrauklumą ir stiprinti visuomenės pasitikėjimą teismais.

„Nepriklausomumas neatsiejamas nuo atsakomybės“, - A. Valantinui pasakė G. Nausėda.



Taip pat gegužės 5 d. G. Nausėda su NATO Generaliniu Sekretoriumi Jensu Stoltenbergu telefonu aptarė COVID-19 plitimo dinamiką ir padarinius šalies bei Aljanso saugumo aplinkai, nacionalinę ir tarptautinę saugumo bei gynybos darbotvarkę, santykius su kaimyninėmis šalimis.

„Lietuva išlaikys gynybai skiriamą 2 proc. BVP finansavimą“, - pažadėjo šalies vadovas.

Jis taip pat nurodė, kad nerimą kelia nemažėjantis Rusijos karinis aktyvumas tiek Rytų kaimynystėje, tiek kituose regionuose, kaip Sirijoje, Libijoje.

Šalies vadovas pabrėžė, kad geriausias atsakas į agresyvius ir destabilizuojančius Rusijos veiksmus yra nuoseklus ir greitas sutartų sprendimų ir gynybos stiprinimo priemonių įgyvendinimas.



Taip pat gegužės 5 d. G. Nausėda pareiškė užuojautą dėl Seimo Pirmininko mamos netekties.



Gegužės 6 d. G. Nausėda pakvietė dalyvauti „Europos egzamine“ ir išbandyti jėgas atsakinėjant į trumpus ir įdomius klausimus apie Europos Sąjungą, jos istoriją, geografiją, kalbas ir kitas įdomybes.



Taip pat gegužės 6 d. G.  Nausėda dalyvavo Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų valstybių viršūnių konferencijoje, organizuotoje nuotoliniu būdu.

„Remdami Vakarų Balkanų euroatlantinę integraciją negalime pamiršti Rytų partnerystės šalių“, - pasakė šalies vadovas.



Gegužės 7 d. G. Nausėda su Latvijos ir Estijos lyderiais paskelbė
Bendrą Baltijos šalių Prezidentų pareiškimą dėl Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje.

„Šiandien mūsų tautos – neatsiejama Europos Sąjungos ir NATO dalis“, - pareiškime pažymėjo politikai.



Taip pat gegužės 7 d. Baltijos šalių lyderių trijulė griežtai atmetė pastangas vėl dalinti Europą į įtakos sferas.

„Mes dar kartą kartojame, kad NATO yra mūsų šalių kolektyvinės gynybos pagrindas, o transatlantinis ryšys yra gyvybiškai svarbus Europos saugumui ir stabilumui“, - parašė prezidentai kreipimesi.




Gegužės 8 d. G. Nausėda konferenciniu skambučiu kalbėjosi su Armėnijos Respublikos Ministru Pirmininku Nikolu Pašinianu, su kuriuo aptarė Europos Sąjungos Rytų partnerystės darbotvarkę, reformų eigą, koronaviruso plitimo dinamiką ir kovos su ekonominiais bei socialiniais viruso plitimo padariniais planą.

Lietuvos vadovas paragino Armėniją dalytis branduolinės saugos patirtimi su Baltarusija.

Be to G. Nausėda armėną informavo, kad Lietuva, remdama demokratines reformas Rytų Europos šalyse, pasirengusi perduoti savo patirtį ir dalytis kompetencijomis su Armėnija teisės sistemos, atsinaujinančios energetikos, ekologijos, IT plėtros viešajame sektoriuje srityse.



Taip pat gegužės 8 d. G. Nausėda pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukas.

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vardu padėti gėlių vainikai Antrojo pasaulinio karo aukoms pagerbti.

Šalies vadovo gėlių kompozicijas Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai padėjo Antakalnio kapinėse prie Antrojo pasaulinio karo aukų memorialo, Lietuvos kariuomenės karių kapų memorialo žuvusiems už Tėvynę, Lietuvos laisvės gynėjų memorialo ir prie Lietuvos valstybės vadovo, partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago kapo. Gėlių taip pat padėta Panerių memoriale prie paminklų nacizmo ir žydų genocido aukoms atminti, kitų memorialų.



Gegužės 9 d. G. Nausėda su Latvijos ir Estijos Ministrais Pirmininkais Krišjānisu Kariņšu bei Juri Ratu bendru laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursuą von der Leyen ir Europos Tarybos prezidentą Charles‘į Michelį,  informuodami, kad Baltijos šalkims reikia duotidaugiau pinigų kovai su pandemijos sukeltomis ekonominėmis ir socialinėmis pasekmėmis.

„Beprecedentė situacija reikalauja didesnio ES biudžeto nei buvo svarstoma vasario mėnesį“, - atskleidė Lietuvos lyderis.

Šaltinis: prezidentas.lt