Prezidento Gitano Nausėdos darbai, nuveikti nuo kovo 9 iki 15 dienos, kuriant Gerovės valstybę

Prezidento Gitano Nausėdos per kovo 9 – 15 dienas nuveiktų darbų, siekiant Gerovės valstybės, apžvalga, remiantis tik Prezidentūros portalo prezidentas.lt duomenimis.

Šią savaitę prezidentui darbų netrūko. Nuotr. prezidentas.lt

Kovo 9 d. G. Nausėda Prezidentūroje priėmė Juodkalnijos Prezidentą Milo Djukanovičių ir aptarė eurpatlantinę integraciją.

„Nuėjome eurointegracijos kelią, žinome, kur reikia sutelkti didžiausią dėmesį, ir esame pasiruošę dalytis patirtimi, kad reformos Juodkalnijoje būtų kokybiškai įgyvendintos“, - svečiui pasakė prezidentas.

Lietuvos vadovas pasidžiaugė, kad Juodkalnija puoselėja vakarietiškas vertybes ir pagarbą vakarietiškai demokratijai, dalyvaudama NATO priešakinių pajėgų batalione Latvijoje (eFP).

Šalies vadovas išreiškė padėką Juodkalnijos prezidentui už griežtą poziciją dėl sankcijų vis labiau agresyvėjančiai Rusijai ir už aktyvų dalyvavimą saugumo bei gynybos projektuose. Apsikeista mintimis aktualiausiais NATO darbotvarkės klausimais, aptarti hibridinių grėsmių keliami iššūkiai regione, Rusijos agresija Ukrainos Rytuose, energetinio ir branduolinio saugumo temos.



Taip pat kovo 9. d prezidentas su Seimo valdyba aptarė svarbiausius pavasario sesijos darbus

„Puikiai žinome, kad liko visai nedaug laiko iki naujų Seimo rinkimų. Manau, kad dabar yra geriausias metas pildyti rinkėjams duotus pažadus“, - informavo G. Nausėda.

Kovo 10 d. šventiniuose pusryčiuose prezidentas padėkojo signatarams ir sąjūdiečiams už vienybę ir ryžtą ir perskaitė susirinkusiems kalbą.

„Už galimybę kasdien rašyti savo, o ne svetimos šalies istoriją šiandien dėkojame Jums – prieš 30 metų tapusiems suverenios valstybės krikštatėviais ir sudėjusiems parašus jos atgimimo liudijime – Kovo 11-osios akte. Jūs sąžiningai išpildėte pažadą Lietuvos žmonėms, atidavusiems Jums savo balsą. Patikėjusiems Jums savo išnešiotą laisvės kūdikį“, - kalboje pažymėjo G. Nausėda.



Taip pat kovo 10 d. prezidentas pasveikino Seimo narius Seimo pavasario sesijos pradžios proga.

„Jau rytoj švęsime trisdešimtąsias atkurtos Nepriklausomybės metines. Tai yra puiki proga apžvelgti nuveiktus darbus ir įvertinti, ko iki šiol nepadarėme. Gegužės viduryje minėsime Steigiamojo Seimo šimtmetį – ypatingą Lietuvos parlamentarizmo istorijos sukaktį, kuri primena mums apie gilias šalies demokratijos tradicijas“, - kalboje sakė G. Nausėda.



Taip pat kovo 10 d. Prezidentūros Baltojoje salėje moksleiviai iš Vilniaus ir regionų minėjo artėjančią Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-osios metinės buvo iškilmingai paminėtos koncertu „Švenčia laisvės vaikai“, kuriame dalyvavo Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė.

„Valstybės kūrimas – ilgas ir dar nebaigtas procesas. Ir Jūs esate tie, kurie turi tęsti šiuos darbus nepamiršdami ne tik, kaip iškovojama laisvė, bet ir kaip ji prarandama“, – moksleiviams atskleidė pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė..

Po koncerto moksleiviai diskutavo apie valstybingumą, pilietiškumą ir laisvės sampratą su vyr. ltn. Mažvydu Kunevičiumi.



Taip pat kovo 10 d. G. Nausėda perskaitė kalbą „Bukarešto devynetuko“ užsienio reikalų ministrų susitikime.

„Europietiškos ir vakarietiškos vertybės visuomet buvo mūsų stiprybės šaltinis. Jomis buvo pagrįsti mūsų tikslai, pasirinkimai ir tvirti įsipareigojimai, kai leidomės euroatlantinės integracijos keliu, atvedusiu mus į narystę Europos Sąjungoje ir NATO. Tapome pavyzdžiu, ką gali pasiekti maža, bet išdidi tauta. Tauta, pasiryžusi būti laisva ir norinti susigrąžinti laisvę iš tų, kurie brutaliai ją iš mūsų atėmė“, - pasakė prezidentas.

Pasak šalies vadovo, „kad išlaikytume Europos Sąjungos galią, mums reikia JAV ir tai vienintelė strategija, leisianti pasiekti pergalę mums visiems“.

„Privalome tikėti bendra Europos ir Amerikos ateitimi. Transatlantinis ryšys yra gyvybiškai svarbus. Jam nėra alternatyvų“, - atskleidė susirinkusiems G. Nausėda.

Jis taip pat pasisakė preiš Europos kariuomenės steigimą.

„Taip, Europa turi gerokai daugiau investuoti į gynybą ir jos kokybę. Tačiau dvi kolektyvinės gynybos sistemos – viena NATO, kita Europos – keltų painiavą ir sudarytų sunkumų“, - išaiškino prezidentas.

G. Nausėda taip pat priminė, kad „privalome reikalauti Rusijos atskaitomybės“.

„Rusija skleidžia melagingas kalbas, kad NATO pajėgos rytiniame flange, ypač Baltijos valstybėse, gali išprovokuoti karinį konfliktą. Rusija mėgina įtikinti, kad už įtampą regione yra atsakingas Aljansas, ir bando šią versiją įpiršti visuomenei. Tai labai pavojingos kalbos. Privalome su jomis kovoti“, - kvietė valstybės lyderis.

Taip pat G. Nausėda nurodė, kad Sakartvelas ir Ukraina turėtų sulaukti tvirtos paramos ir stipraus signalo, skatinančio tęsti reformas.

„Privalome ir toliau remti Ukrainą, besiginančią nuo Rusijos agresijos, padėti jai eiti reformų keliu, kalbėtis su Ukraina lyg su tikru draugu ir aiškiai laikytis neteisėtos Krymo aneksijos nepripažinimo politikos. Šiandieną Ukrainai labiau nei kada nors anksčiau reikia mūsų paramos“, - kalbėjo prezidentas.



Taip pat kovo 10 d. G. Nausėda pareiškė užuojautą dėl Gražinos Ručytės-Landsbergienės mirties.

Taip pat kovo 10 d. šalies vadovas Europos Vadovų Taryboje (EVT) susirinkusiems nariams pranešė, kad „dabar tinkamiausias metas suvienyti ES jėgas kovai su koronavirusu“.

Prezidentas pristatė Lietuvos duomenis apie koronaviruso plitimą ir taikomas jo sustabdymo priemones šalyje, galimą poveikį valstybės ekonomikai. Šalies vadovas pabrėžė, kad šiuo metu viruso protrūkio neigiamas ekonominis poveikis negali būti tiksliai įvertintas, bet ES valstybėms narėms būtinas koordinuotas, ir greitai kintančią situaciją atliepiantis ES priemonių paketas.



Kovo 11 d. G. Nausėda išplatino sveikinimą Kovo 11-osios proga.



Taip pat kovo 11 d. prezidentas perskaitė kalbą trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje.

„Pasitikėjimas. Tai dar vienas žodis, kurį prisimenu paminėjus 1990-uosius. Rinkdama Aukščiausiąją Tarybą tauta išreiškė pasitikėjimą žmonėmis, kuriems širdyse atnešė troškimą – nepriklausomos valstybės atkūrimą. Ir tas pasitikėjimas nebuvo išduotas. Prezidentas Vytautas Landsbergis – taip, aš nesuklydau, Prezidentas, nes šiame žodyje geriausiai atsispindi tie darbai, kuriuos jis padarė kaip valstybės vadovas, – buvo tas žmogus, kurio lyderystė prieš 30 metų buvo labai svarbi nepriklausomos Lietuvos atgimimo dalis“, - kalboje akcentavo G. Nausėda.



Kovo 13 d. šalies vadovas pasveikino Popiežių Pranciškų išrinkimo septintųjų metinių proga ir palinkėjo sveikatos, dvasios tvirtybės stiprinant kiekvieno žmogaus pasiryžimą siekti susitaikymo, artimo meilės ir gailestingumo, o visoms tautoms – taikos ir dialogo.



Kovo 15 d. G. Nausėda laišku kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos Pirmininką Charlesį Michelį ir Europos Komisijos Pirmininkę Ursulą von der Leyen, ragindamas glaudžiau koordinuoti atsaką į koronaviruso ligos (COVID-19) protrūkį Europoje.

„Akivaizdu, kad, siekiant užtikrinti reikiamą prekių ir žmonių judėjimą ES viduje, reikalingi koordinuoti veiksmai ES lygiu“, – laiške parašė prezidentas.

Jis taip pat paragino artimiausiu metu aptarti susidariusią situaciją Europos Vadovų Taryboje.



Taip pat kovo 15 d. prezidentas kreipėsi į Tautą dėl veiksmų kovoje su COVID-19.

„Mieli Lietuvos žmonės,

šiandien pasaulis susiduria su bene didžiausia krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Virusas keičia įprastą gyvenimą ir verčia imtis ypatingų veiksmų – uždaromos valstybių sienos, o milijonai žmonių izoliuojasi namie.

Taip, tai yra rimtas išbandymas pasauliui, Lietuvos valstybei ir kiekvienam iš mūsų.

Tačiau tvirtai tikiu – pandemiją įveiksime ir iš šio išmėginimų ruožo išeisime labiau susitelkę, atsakingesni, pilietiškai brandesni ir suvokiantys, kokia neįkainojama yra žmogaus bei visuomenės sveikata.

Šiandien didžiausia kovos su virusu našta tenka sveikatos apsaugos sistemai. Mūsų visų pareiga yra padėti medikams, kuriais didžiuojuosi ir tikiu.

Esminių iššūkių patirs šalies verslas, kuriam būtina valstybės pagalba, ir ji bus suteikta, nesvarbu, kokių išlaidų tai pareikalautų.

Šiandien kaip niekada reikia valdžios institucijų sumanumo, gerai apgalvotų, tačiau sykiu ir operatyvių žingsnių, kuriais problemos sprendžiamos čia ir dabar.

Pabrėžiu – viešosios paslaugos toliau bus teikiamos kiekvienam Lietuvos žmogui saugiausiu būdu.

Valstybė turi pakankamai resursų įveikti virusą, tačiau tam, kad liga neplistų, reikalingas kiekvieno mūsų sąmoningumas ir atsakingumas.

Jūsų teisė ir pareiga klausti, ką savo žmonių labui padarė ir padarys Lietuvos valstybė.

Lietuva buvo viena pirmųjų Europos Sąjungos šalių, kuri jau pradiniame etape ėmėsi griežtų priemonių, siekdama sustabdyti viruso plitimą. Šiandien matome, kad šie veiksmai buvo savalaikiai ir leido sušvelninti pirmąjį pandemijos smūgį.

Šiąnakt žengsime antrąjį žingsnį, siekdami apsaugoti Lietuvos žmones. Karantinas, kuris įsigalios visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra skausmingas, bet būtinas sprendimas. Tik veikdami išvien, vengdami rizikos sustabdysime ligos plitimą.

Todėl turime paklausti savęs, ką rūpindamiesi savo valstybe, savo artimaisiais ir savimi galime padaryti mes patys.

Šiandien savo rūpinimąsi Lietuva galime įrodyti elgdamiesi atsakingai, vengdami rizikos ten, kur tai nėra būtina, pagaliau tiesiog praleisdami daugiau laiko namuose, savo šeimose. Turime retą galimybę stabtelėti ir pabūti su artimaisiais. Pasinaudokime ja.

Kreipiuosi į šalies politikus – privalome pamiršti parodomąją konkurenciją. Nereikia įrodinėti, kas labiausiai myli Lietuvą. Esu įsitikinęs – savo Tėvynę mylime kiekvienas: didelis ir mažas, jaunas ir senas, dešinysis ir kairysis. Kritikuokime, tačiau kritikos taikiniu rinkimės ne žmogų, o sprendimą, veiksmą arba, atvirkščiai, neveiklumą. Siūlykime sprendimus, siūlykime pagalbą – nes kalbame apie mūsų visų valstybę.

Koronaviruso protrūkį nugalėsime veikdami drauge. Visos valstybės institucijos privalo dirbti kaip suderintas laikrodis.

Rytoj bus tvirtinamas Vyriausybės veiksmų planas ekonomikos iššūkiams sušvelninti. Nuolat palaikau ryšį su premjeru ir Vyriausybe – kartu sprendžiame aktualiausias problemas.

Savo dėmesį šiandien skiriu tarptautinių veiksmų derinimui, Lietuvos piliečių sklandesniam grįžimui į Tėvynę. Bendrauju su Lenkijos, Latvijos, Estijos vadovais. Vakar pakviečiau Europos Sąjungos lyderius kartu imtis koordinuotų veiksmų Bendrijos mastu.

Lietuva turi visas galimybes tapti sėkmingos ir savalaikės kovos su virusu pavyzdžiu. Tegul šioje kovoje mus lydi šimtmečius neblėstantis Vyčio simbolis ir Dievo globa.“