
Vokiečių kilmės ekonomistas, bankininkystės ir pinigų sistemos tyrinėtojas, profesorius Richard A. Werner teigia, kad Europos Sąjungos valdymo konstrukcija primena Sovietų Sąjungos modelį.
Jo teigimu, Sovietų Sąjunga taip pat formaliai vadino save demokratija, nes turėjo parlamentą. Tačiau tas parlamentas neturėjo realios galios pats kurti įstatymų – sprendimai iš anksto būdavo parengiami nerenkamo Politbiuro.
Pasak R. Werner, panaši logika buvo pasirinkta ir kuriant Europos Sąjungą: formaliai egzistuoja parlamentinės institucijos, tačiau, jo vertinimu, esminė teisėkūros iniciatyva ir politinė kryptis sutelkta ne tiesiogiai piliečių renkamose struktūrose.
Profesorius šią problemą sieja ir su skaitmeninio euro projektu. Jo vertinimu, centriniai bankai veikia kaip centrinio planavimo institucijos, o skaitmeninės valiutos gali dar labiau sustiprinti valdžios ir finansų sistemos kontrolę piliečių atžvilgiu.
R. Werner pabrėžia, kad visuomenei reikia ne dar didesnės mikrovadybos, o tokios valstybės intervencijos, kuri leistų žmonėms veikti laisviau. Jo nuomone, geriausias finansų sistemos modelis būtų ne vis didesnė centralizacija, o kuo daugiau mažų vietinių bankų.
Profesorius taip pat kelia radikalią mintį, kad šiuolaikinei ekonomikai centrinis bankas apskritai nėra būtinas. Jo manymu, daug sveikesnė sistema būtų tokia, kurioje kreditą, finansavimą ir ekonominį gyvenimą labiau lemtų vietinės bendruomenės ir mažesnės finansų įstaigos, o ne centralizuotos institucijos.






























