|
Politikoje ir žiniasklaidoje nuolat akcentuojamas faktas, kad kažkas nutekino slaptą informaciją "Lietuvos rytui". Nors daugiausiai įtarimų sukėlė gen. prokuroro pavaduotojo Raulušaičio turimi ryšiai, tačiau negalima atmesti ir kitokių variantų. Tai yra visų, kurie tokia informacija disponavo. Tame tarpe ir generalinio prokuroro D.Valio. Ar "Snoro" banko pirmieji asmenys pasinaudojo "Lietryčio" pagąsdinimu ar turėjo gal net dar tikslesnę informaciją apie slaptai vykdomą tyrimą? - žino tik jie patys. Gali būti, kad straipsnis dienraštyje paskubino sukčius griebti tai, ką dar galima suspėti. Taip, berods, per vieną parą iš banko buvo "išplauti" dar 200 mln litų. Negana to, V. Antonovas ir R..Baranovas parodė teisėsaugai kulnis, skubiai pabėgdami iš Lietuvos. Kodėl jiems buvo sudaryta galimybė taip pasielgti? Nors ir žadėjo jie abu atvykti į Lietuvos teisėsaugos apklausą, bet taip ir nebepasirodė. Kol jie dar turi pakankamai daug lėšų, britų teisėsaugai jie gali būti "geri klientai". Kai advokatai ar dar kas išsunks iš jų visus likučius, tai gal tada ir išmes iš šalies, kaip panaudotą prekę...
Visa tai yra tiesiogiai susiję su byla ir yra svarbu. Tačiau dar svarbiau išsiaiškinti, kodėl Lietuvos teisėsauga nepasinaudojo turima informacija apie tokios Antonovų šeimos šešėlinę bei skandalingą praeitį, kuri buvo skelbta žiniasklaidoje. Kodėl kitose šalyse sugebėta buvo laiku apsidrausti ir neleisti tokiam V.Antonovui įsitvirtinti jų bankinėse sistemose? Dar 2007 ir 2009 metais bandžiau komentaruose atkreipti dėmesį į įtartiną situaciją "Snoro" banke, tačiau nepastebėjau jokio ženklo, kad tai kam nors rūpėjo.
Antras, netgi svarbiausias klausimas, būtų maždaug toks: "Kodėl šis bankas bei jo finansinė veikla nebuvo tinkamai ir laiku kontroliuojama Lietuvos banko? Kas tai buvo ir kaip tai vertinti? Tai - visiška prižiūrėtojų nekompetencija ar "otkatinis verslas"? Ar už tokį aplaidumą nebuvo kaltas ir LB valdytojas R.Šarkinas?
Lietuvos biudžetas šios aferos metu jau prarado apie 4 000 000 000 litų. Bankui bankrutuojant paaiškėjo dar bent keli, smulkesni sukčiavimo ir apgaulių atvejai. Viešoje erdvėje atsiranda vis naujos, įtartinos finansinio sukčiavimo istorijos. Jos kaip lavina slegia mūsų finansinę sistemą ir atskleidžia kai kurių funkcionierių ar verslininkų galimai visišką supuvimą. Tai gali tapti pagrindu sekančioms byloms... Keturi milijardai litų - katastrofiškai didelė suma. Gal net nereikia vardinti, ką būtų galima su tokiomis lėšomis padaryti jas investavus į ekonomiką ar skirstant lėšas socialinėms reikmėms.
Lietuva vieną kartą jau stovėjo prie panašios finansinės netekties slenksčio. Tai buvo tada, kai socdemai panoro parduoti Mažeikių naftą už vieną litą Rusijos įmonei. LUK'oilo interesų "lobisto" prezidento R.Pakso planas tada "neišdegė" ir jam teko kartu su ministrais J.Lionginu ir E.Madeikiu "vynioti savo meškeres". Dalimis pardavus MN akcijas valstybės biudžetas taip pat gavo panašią sumą litų. Dar reiktų prisiminti ir virš 2 mlrd mokesčių, kuriuos įmokėjo įmonės valdytojai. Net ir dabar Lietuvos biudžetas labiausiai papildomas "Orlen Lietuva" įmonės sumokamais mokesčiais.
Žinoma, labai keistai atrodė, kai buvo bandoma apkaltinti asmenis, kurie slaptos informacijos netekinime nedalyvavo. Suinteresuotų taip elgtis ausys ir dabar kyšo. Ar jų tarpe yra ir prokuratūros vadovo veikimas ar neveikimas? - verta aiškintis išsamiai ir atsakingai. Tačiau negalima dėl to pamesti iš akių svarbiausio, milijardinėmis sumomis padaryto iššvaistymo bei lėšų pasisavinimo. Manau, kad būtent tai turėtų būti tyrėjų prioritetu.
Naujai, prie LB įkurta Priežiūros tarnyba turi labai plačius įgaliojimus. Tokie faktai neturėjo pasikartoti. Panaši, bet mažiau skausminga istorija atsitiko ir su "Ūkio" banku. Gal tai jau paskutinė, tokia didelė valstybės finansų netektis bankinėje sistemoje?
|