Raudonas skuduras

Nusikalstamas farsas tęsiasi, įgauna pagreitį. Ir kartu su karštligiška skuba atsiranda naujų įkalčių.

Skubantieji daro klaidų, nes juos gena galimų pokyčių valstybėje ir teisingo teismo baimė. Štai Laimutė Stankūnaitė pagaliau atskleidė, kodėl reikėjo jėga plėšti jos dukrą iš gimtųjų namų. Jeigu tą elementarią tiesą iki šiol suprato tik Neringos Venckienės šalininkai, dabar ji aiškėja visiems, kurie dar nori kažką suprasti.Televizijos žinioms L. Stankūnaitė pranešė prašanti pakartotinai apklausti mergaitę pedofilijos byloje, nes ji jau neigia buvusi seksualiai išnaudota. „Mergaitė pradeda prisiminti savo ankstesnį gyvenimą, dėl ko atsirado ta melaginga istorija. Kai ji bus stipri dalyvauti apklausoje, tai bus padaryta.“Kas dar neaišku? Mergaitės reikėjo ne mamai. Mergaitės reikėjo TIEMS, kurie nori teisme atgauti pedofilija kaltinamo Andriaus Ūso nekaltybę. Velioniui to pažymėjimo jau tikrai neprireiks. Tai kam ir kodėl jis reikalingas? Akivaizdu, kad labiausiai TIEMS, kurie tik tada galės lengviau atsipūsti, kai ši pedofilijos byla bus galutinai numarinta. TIEMS, kurie bijo. Deja, deja, bet galutinai pasitvirtina pati baisiausia versija. Už L. Stankūnaitės ir A. Ūso stovi ne šiaip sau kas, o labai galinga, valstybėje įsitvirtinusi iškrypėlių grupė. Mažosios Garliavos mergaitės byloje slypi siūlo galai, kurie atidengtų visą tinklą. Taigi šitą bylą JIEMS reikia sunaikinti bet kokiomis priemonėmis. Ir kuo greičiau. Dar iki rinkimų. Taigi netrukus antstolė sadistės veidu surašys naujas faktines aplinkybes: „Meluoti mergaitę privertė tėvas, seneliai, teta, kaimynės ir taip toliau...“ Nesvarbu, kad ši versija įtikinama, tarsi marsiečių sąmokslas. Nesvarbu, kad civilizuotame pasaulyje penkis kartus tyrėjų kartu su psichologais dėl pedofilijos apklaustas vaikas negali būti dar kartą kankinamas teisme. Niekas nesvarbu. Nes JIEMS to mirtinai reikia. Žinoma, viešumas JUOS gąsdina. Bet JIE kovoja iš paskutiniųjų. JIE pasikliauja didžiule galiasklaidos įtaka. Gudriai žaidžia juoduosius informacinius karus. Juk JIEMS visa tai – gyvenimo ar mirties klausimas. Simboliškas čia tas raudonas skuduras, kuris buvo metamas grobiamai mergaitei ant veido. Kas išsiaiškins šiuo ar kitu būdu mergaitė buvo paversta nuolankia, ankstesnę asmenybę praradusia būtybe? Dabar galime tik su siaubu galvoti, kas vyksta su ta šaunia, labai savarankišką charakterį turėjusia mergaite visą pastarąjį mėnesį. Ir kas dar jos laukia? Iki teismo ir po jo? Kaip bandoma ją paveikti, įtikinti, performuoti atmintį? Tai šlykščiausias siaubo filmas, kurį režisuoja visiški moralės luošiai su mūsų valdžios palaikymu! Taip, su valdžios palaikymu. Nes mergaitė dabar yra „globojama“ valstybės. Ką veikia teisėsauga? Ką veikia Valstybės saugumo departamentas (VSD)? Ką mąsto Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, kurių priežiūroje mergaitei plaunamos smegenys? Aš jau net nekalbu apie „vaiko teisių apsaugos“ pareigūnus. Ką galima pasakyti apie sistemą, kuri leidžia savo žmonėms psichiškai žaloti vaiką, nes kažkas galingas to nori? Apie VSD turėtų būti atskira sudėtinga šneka. Departamentas ne kartą buvo įvardijamas, kaip aktyvus įtariamo savo agento A. Ūso ir bendrininkų gynėjas. Buvo pateikta ir tam tikrų faktų. Jokių rišlių paneigimų ir paaiškinimų neteko girdėti. Tiesa, pakankamai gerai žinomi VSD įtakos agentai ir jų kontroliuojami žiniasklaidos kanalai visą laiką kovoja A. Ūso šalininkų pusėje. Vieni tai daro aršiai, kiti subtiliai. Tačiau tendencija akivaizdi. Nors gal tai tik priešiškų tarnybų skleidžiami gandai? Tada juos reikėtų labai konkrečiai paneigti. Ir nustoti elgtis tarsi vis dar gyventume Sovietų Sąjungoje. Kol kas VSD generalinis direktorius sugebėjo tiktai pasakyti, kad „į šeimos ginčus departamentas nesikiša“. Šeimos ginčas – A. Ūso gynėjų nuo pat istorijos pradžios peršama propagandinė klišė. Nieko sau šeimos ginčas, ar ne? Tikra Konstitucinio Teismo deklaruotos naujosios šeimos koncepcijos iliustracija. Lietuvoje kovoja dvi didžiulės, neformaliais simpatijos ryšiais susijusios šeimos: kedofilai ir ūsofilai. Kedofilai, Drąsiaus Kedžio šalininkai, – irgi gudri propagandinė klišė. Jeigu nesidžiaugi prievarta prieš vaiką, būsi apšauktas kedofilu. Jei džiaugiesi – padarysi karjerą. Juk tokiu būdu dabar deklaruojamas lojalumas valstybei. Mūsų valstybei? Kai iš milicininko mentaliteto taip ir neišaugę policijos viršininkai, suvažinėję vaiką, palieka jį mirti pakelėje, galima teisintis, kad tai – pavieniai atvejai. Tačiau kai vykdydami įsakymą jėga paimti mergaitę, į jos senelių namus policininkai veržiasi, tarsi šturmuotų teroristų irštvą, supranti, kad tai – sistema. Ta pati senoji represinė sistema, kuri jos sraigteliams leidžia jaustis virš visuomenės pakilusiais galingaisiais. Ir paprasti žmoniškumo kriterijai jiems negalioja. Ar jiems kas nors paaiškino, kad laisvos ir demokratinės šalies policija taip nesielgia? Ar sakė, kad jie turi gerbti savo valstybės piliečius? Ar bent vienas viršininkas juos pabarė ir paaiškino, kad net ir sunkiausiomis sąlygomis negalima trypti Lietuvos trispalvės? Juk tai ne šiaip sau koks skuduras. Ne, viršininkai juos pagyrė ir padėkojo už sunkų darbą. Jie atliko užduotį. O tikslas pateisina priemones. Tačiau pats šlykščiausias sovietinių represijų recidyvo simbolis – raudonas skuduras ant mergaitės veido. Kokiu tikslu? Kad nuslopintų pasipriešinimą. Ar ne todėl taip atkakliai slepiama filmuota mergaitės pagrobimo medžiaga? Atsisakoma ją pateikti net Seimo tyrimo komisijai dėl N. Venckienės imuniteto, nors kitų teisėjų atveju reikiama medžiaga būdavo pateikiama. Kodėl? Ką tokio šis vaizdas leistų suprasti, ko dar nesupratome iš garso įrašo? Pasiteisinimas, kad taip saugomas mergaitės privatumas peržengia visas cinizmo ribas. Iškrypėlių privatumas tikrai budriai saugomas. Bet tas privatumas – nusikalstamas. Negi tie klusnūs vykdytojai nebijo, kad ir jie bus teisiami? Žinoma, bijo. Tačiau kitos paskatos, kita baimė yra didesnė. Todėl skuduras metamas ne tik ant mergaitės veido. Raudonas slopinimo skuduras metamas ant demokratijos ir pilietiškumo. Tai paniekos ir pasityčiojimo ženklas. Sutrypta Trispalvė. Dvasiškai nualinta šalis. Ir kaip didžiausia brangenybė saugomas raudonas skuduras. Ir visa tai dėl vieno iškrypėlių tinklo ramybės?

Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002