Regionai – žlugęs reikalas? Nejuokaukite

Gerbiu ekonomistą Raimondą Kuodį kaip tikrą savo srities profesionalą. Tačiau ką tik nuskambėjęs jo siūlymas dėl regionų politikos man nesuprantamas ir nepriimtinas. Sakyčiau, netgi ciniškas.

Kelios gerbiamo R. Kuodžio citatos: „Regionams nebeverta skirti tiek pinigų, kiek buvo seikėjama ES paramos. Pinigų kišimas gali pabloginti situaciją, jis tik gilina lindimą į uždarą ratą – tą parodė milžiniškų investicijų į vandentvarką pavyzdys. Politikai iš paskutiniųjų nepripažins, kad galbūt verta nuleisti rankas ir susitaikyti su esama padėtimi. Yra didelė takoskyra tarp ekonomistų ir politikų. Šie renkami regionuose ir bando padaryti viską, kad ten daugiau europinės paramos nusėstų“.

Taip, aš tikrai, cituojant R. Kuodį, „iš paskutiniųjų“ nesutiksiu su tokiu požiūriu, o juo labiau – kad jis virstų konkrečiais ES paramos mažinimo veiksmais. Ir visai ne dėl to, kad esu politikas, išrinktas regione.

Nesutiksiu visų pirma todėl, kad esu žmogus, gyvenantis regione. Šiauliuose. Vilnius man – darbo vieta, gyvenamoji – Šiauliai. Regionas.

Gerbiamam R. Kuodžiui, ko gero, vertėtų bent mėnesį pagyventi Šiauliuose. Arba Panevėžyje. O dar geriau – mažesniame regiono miestelyje. Pabendrauti su vietiniais – verslo, švietimo, bendruomenės atstovais. Jaunimo organizacijomis – žinokite, tokių yra, ir nemažai. Gal tuomet jis pakeistų savo nuomonę.

Regionai ir taip sunkiai verčiasi. Net ir su ES parama. Beje, ne tokia jau ir „milžiniška“, kaip sako R. Kuodis. Jei ES injekcijos būtų staiga sumažintos ar išvis nupjautos – tai būtų tikrų tikriausia katastrofa. Kuri tiesiogiai paliestų, grubiais paskaičiavimais, apie 2 mln. Lietuvos gyventojų. Tiek gyvena regionuose. Didžioji dalis. Nes Lietuva – ne tik Vilnius ar Kaunas.

Nei infrastruktūros, nei naujų darbo vietų, nei galimybių tiek viešajam, tiek privačiam sektoriams įgyvendinti projektus, kurie bent iš dalies sulaiko regionų žmones nuo emigracijos. Į tą patį Vilnių, bet kur kas dažniau – į kitas šalis
R. Kuodžio pasiūlymo įgyvendinimas lemtų tik staigų emigracijos šuolį, bedarbystės augimą, verslo išnykimą, gyventojų nusivylimą, socialinių problemų gausą ir begalę kitų negandų. Ar to nori mūsų ekonomistas? Nes, paprastais žodžiais kalbant, jo pasiūlymą galima interpretuoti ir taip: nebeduokime pinigų regionams, žlugęs reikalas, tiesiog leiskime jiems išsivažinėti – arba numirti.

Beje, R. Kuodžio pateikiamas pavyzdys dėl vandentvarkos teisingas – bet tik iš dalies. Jis kalba apie geriamojo vandens ir nuotekų tinklų tiesimą, kuris išties nepigus malonumas. Be to, yra problema, kad žmonės nenoriai jungiasi prie tinklų. Nors tai, regis, patogu, šiuolaikiška.

Kodėl nenoriai? Ogi todėl, kad vamzdžiai atvedami tik iki sklypo ribos. Iki namo ir pačiame name, žmogau, išsivedžiok pats. Tai, aišku, papildoma investicija, kurią anaiptol ne kiekvienas sau gali leisti. Todėl ir nesijungia.

Ką noriu pasakyti: ne visuomenė kalta, kad lėšos neduoda efekto. Kur kas labiau kalti biurokratai ir jų sugalvotos taisyklės, kurių dėka žmogus lyg ir kažką gauna, tačiau tik tada, kai susimoka pats. Tad gal jas visų pirma reikėtų tobulinti ir keisti?

Dėmesys ir lėšos regionams nieku gyvu negali mažėti. Ko tikrai reikia – programų ir projektų peržiūros, įvertinimo ir prioritetų nustatymo pagal šiuolaikines realijas bei aktualijas. Pinigai negali būti naudojami tik tam, kad būtų panaudoti. Būtent tuo vadovaujasi ir Vyriausybė. Lėšos turi būti skiriamos tikslingai. Kiekvienas investuotas euras turi nešti konkrečia ir apčiuopiamą naudą.

O pačiai regioninei politikai kaip tokiai būtina skirti padidintą, maksimalų dėmesį. Ne taip, kaip dabar: formaliai už tai atsakinga Vidaus reikalų ministerija, realiai – ji ir dar kokios penkios. Jei išties norime, kad Lietuva netaptų tik Vilniumi su priemiesčiu Kaunu, būtina koncentracija vienoje įstaigoje. Nebūtinai naujoje Regionų ministerijoje, tačiau vis tiek vienoje.
Nes kitaip regionai nyks ir toliau. Net ir su ES parama, kuri nuo 2020-ųjų, beje, bus žymiai mažesnė. Tik procesas užtruks ilgiau, tačiau gresiantis rezultatas vis tiek bus toks. Aš su tuo nesutinku. Kaip regiono gyventojas, kaip politikas, kaip lietuvis.

Kviečiu išsakyti savo samprotavimus visų partijų atstovus, kad regionų žmonės žinotų kas, kaip mąsto bei ruošiasi elgtis.