Rinkimai Etiopijoje: didžiausias Afrikoje politinis teatras

Gegužės 24-ąją milijonai Etiopijos piliečių stovės eilėse, kad dalyvautų didžiausiame Afrikoje politiniame teatre.

Dešimtmetį trukusi Etiopijos vyriausybės rengta politinė kampanija, kurios tikslas yra nutildyti oponentus, paliko šalį be ryškesnės politinės opozicijos, be nepriklausomos žiniasklaidos. 

Todėl daugeliui etiopų šie rinkimai nėra įvykis, nors jų metu turėtų būti išrinkti 547 parlamento (Yehizbtewekayoch Mekir Bet) nariai. 

Šie rinkimai tėra tik politinės kontrolės pratybos. 

Tiesa, tarptautinis dėmesys rinkimams Etiopijoje yra didelis, nes autoritarinė šalies valdžia, dažnėjančios politinės represijos dažnai sulaukia žmogaus teises ginančių organizacijų dėmesio. 

Nuo 2005 m. valdantysis Etiopijos tautų revoliucinis demokratinis frontas (EPRDF) užima 499 iš 547 vietų parlamente, t. y. 91,22 proc. Šis 1988 m. įkurtas politinis marksistų judėjimas prieš užimdamas vyriausybę 1991 m. buvo tiesiog sukilėlių grupuotė, kovojusi su karine chunta „Derg“, be teismo nužudžiusia dešimtis tūkstančių žmonių tuo metu, kai valdė šalį nuo 1974 iki 1987 m. 

2009 m. Etiopijos parlamentas uždraudė nevyriausybines organizacijas, bet kokį užsienio finansavimą šalies organizacijoms. Dabar egzistuoja vos kelios tokios grupės, tačiau jos, galima sakyti, tiesiog kovoja dėl išlikimo. 

Vyriausybės strategija yra eliminuoti nepriklausomą žiniasklaidą: leidėjams keliamos baudžiamosios bylos, žurnalistai ir tinklaraštininkai areštuojami, o „Zone 9“ žurnalistų kolektyvas ne tik suimtas, bet ir apkaltintas terorizmu. Šio kolektyvo nariai iki šiol kalėjime. 

Daugiausia lėšų Etiopijai skiria JAV, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga. Tačiau jos turėtų atsižvelgti į tai, ar tikrai palaiko demokratiją ir žmogaus teises.

Vis dėlto, nepaisant daugybės politinių represijų metų, lėtai auga nauja žmogaus teisių gynėjų karta. „Zone 9“ tinklaraštininkai buvo jos atstovai, kurie naudojo naująsias technologijas, kad šviestų tėvynainius etiopus, paaiškintų jiems, kaip galima ginti savo kaip žmogaus teises. 

JAV prezidento Baracko Obamos sprendimu, Etiopijai šiemet skirti 400 mln. dolerių, iš kurių tik 2 mln. dolerių demokratijos ir žmogaus teisių gynimui. 

Jungtinė Karalystė taip pat apsimeta, kad demokratijos ginti Etiopijoje nereikia.

O juk finansų donorai galėtų dabar pat imtis konkrečių veiksmų: remti užsienio programas, kurio leistų etiopų aktyvistams išvykti iš šalies, kad gautų techninę ir strateginę pagalbą; stiprinti nepriklausomą Etiopijos žiniasklaidą, o ES po rinkimų žada būtent šio žingsnio imtis; sukurti pilietinę visuomenę, žmogaus teises ir demokratiją skatinančias organizacijas.

Prieš šešerius metus didžiausia šalyje žmogaus teisių organizacija Etiopijos žmogaus teisių taryba (EHRCO, jos tinklalapis šiuo metu užblokuotas) turėjo 400 tūkst. dolerių biudžetą ir 60 darbuotojų. Dabar šis biudžetas sumažėjo daugiau kaip dvigubai, o darbuotojų sumažėjo iki vos keliolikos žmogaus. EHRCO dar gyvuoja tik ES Pilietinės visuomenės fondo dėka. 

Oficialiai vystymuisi Etiopija iš užsienio gauna beveik 4 mlrd. dolerių per metus, daugiau nei bet kuri kita valstybė Afrikoje. Šie pinigai sudaro reikšmingą Etiopijos biudžeto dalį. 

Šaltinis: „The Guardian“