R. Karoblis įvertino pastaruosius 15 metų: gyvename saugiai, ginamės gerai

„Narystė Europos Sąjungoje suteikė didesnes galimybes geriau įgyvendinti Lietuvos saugumo ir gynybos interesus, dalyvauti bendrose ES karinių pajėgumų stiprinimo iniciatyvose, gauti finansavimą tyrimams ir inovacijoms ir tokiu būdu sustiprinti Lietuvos kariuomenės pasirengimą ir gebėjimus“, – sakė gegužės 1 d. iškilmingoje Lietuvos ir Europos Sąjungos vėliavų pakėlimo ceremonijoje Vilniaus Daukanto aikštėje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Lietuva mini 15-ąsias narystės Europos Sąjungoje (ES) metines – narystės dvidešimt aštuonių Europos valstybių ekonominėje ir politinėje bendrijoje, vienijančioje daugiau nei 500 milijonų gyventojų, tarp kurių užtikrintas laisvas žmonių, kapitalo, prekių bei paslaugų judėjimas.

Per 15 narystės Europos Sąjungoje metų Lietuva tapo visateise Europos politinės sistemos dalyve ir aktyviai dalyvauja bendrojoje užsienio ir saugumo politikoje – konsensusu paremtoje gynybos bendradarbiavimo sistemoje. Tai leidžia ne tik užsitikrinti didesnę Europos partnerių paramą Lietuvos saugumo interesams, bet, esant poreikiui, imtis bendrų veiksmų Europoje ar už jos ribų. Narystė ES suteikė didesnes galimybes geriau įgyvendinti Lietuvos saugumo ir gynybos interesus, dalyvauti bendrose ES karinių pajėgumų stiprinimo iniciatyvose, gauti finansavimą tyrimams ir inovacijoms ir tokiu būdu sustiprinti Lietuvos kariuomenės pasirengimą ir gebėjimus.

Lietuva būdama tiek ES, tiek NATO nare, turi unikalią galimybę būti strateginio dialogo tarp Europos ir NATO, kaip pagrindinio Lietuvos saugumo garanto, dalimi. Šių dviejų organizacijų glaudus bendradarbiavimas leidžia užtikrinti vieningą ES ir NATO šalių atsaką užtikrinant Europos valstybių ir piliečių saugumą ir laisves, garantuoti kibernetinės erdvės ir energetinį saugumą, tinkamai reaguoti į propagandą ir dezinformaciją bei kitus nekonvencinius  iššūkius.

Lietuvos nacionalinis saugumas yra neatsiejamas nuo NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimų ir ES saugumo užtikrinimo ir bendradarbiavimo iniciatyvų, todėl Lietuva ir toliau visomis pastangomis sieks užtikrinti atvirą, platų ir konstruktyvų abiejų organizacijų bendradarbiavimą.

Vienas iš instrumentų, suteikiančių galimybę Lietuvai ir kitoms ES valstybėms gilinti bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje yra Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (angl. Permanent Structured Cooperation, PESCO). Lietuva vadovauja PESCO projektui, kurio tikslas – sukurti ES Kibernetines greitojo reagavimo komandas ir užtikrinti tarpusavio pagalbą kibernetinio saugumo srityje. Įgyvendinus projektą bus pasirengta skubiai reaguoti į kibernetines atakas,  taip pat sukurti ir įdiegti bendri kibernetiniai įrankiai bei technologijos, efektyviau naudojamos lėšos. Pirmoji ES Kibernetinė greito reagavimo komanda pradėjo veikti jau 2019 m. pirmoje pusėje. Ši Lietuvos sėkmingai vykdoma iniciatyva žymiai sustiprino ES šalių bendradarbiavimą kibernetinėje srityje, o Lietuvai suteikė tarptautinį matomumą. PESCO formate Lietuva taip pat dalyvauja projektuose, kuriais  siekiama pagerinti karinį mobilumą Lietuvoje ir visoje Europoje, stiprinti Lietuvos ir kitų ES valstybių logistinius ir karo medicinos pajėgumus.

Narystė ES mūsų šaliai suteikė galimybę prisidėti prie svarbių ES pastangų stiprinti saugumo situaciją tiek Europoje, tiek už jos ribų. Lietuva dalyvauja greitojo reagavimo ES Kovinėse grupėse ir ES operacijose bei misijose. Bendradarbiavimas su kitų šalių karinėmis pajėgomis krizių ir konfliktų regionuose, dalyvavimas bendrose pratybose rengiantis tarptautinėms operacijoms augina Lietuvos gynybinius gebėjimus ir pajėgumus bei stiprina pasitikėjimą Lietuvos kariuomene sąjungininkų ir tarptautinės bendruomenės akyse.
 
Lietuva jau 4 kartus budėjo ES Kovinėse grupėse (2010, 2013m., 2015 m., 2016 m.). Europos Sąjungos Kovinės grupės – tai aukštos parengties, greitai išskleidžiamos, daugianacionalinės, jungtinės pajėgos, galinčios savarankiškai vykdyti operacijas arba veikti operacijos pradinėje fazėje. Vieną Kovinę grupę sudaro apie 1,5 tūkst. karių. Kovinės grupės operacijas gali vykdyti bet kur už ES ribų 6 tūkst. kilometrų spinduliu.

Lietuva nuo narystės Europos Sąjungoje pradžios dalyvavo 7 ES operacijose ir misijose: Malyje, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Šiaurės  Makedonijoje, Viduržemio jūroje, Albanijoje. Šiuo metu Lietuva dalyvauja 4 iš 6 ES vykdomose operacijose ir misijose: ES mokymo misijoje Malyje (angl. EUTM MALI); ES mokymo misijoje Centrinės Afrikos Respublikoje (angl. EUTM RCA); ES jūrų operacijoje ATALANTA (angl. EU Naval Counter–Piracy Operation ATALANTA ir  ES jūrų operacijoje SOPHIA (angl. EUNAVFOR MED Operation SOPHIA).

Europos Sąjunga taip pat skiria finansavimą gynybos srities moksliniams tyrimams ir inovacijoms. Tokie ES projektai stiprina Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimą su Lietuvos ir tarptautinėmis mokslinių tyrimų ir inovacijų bei privataus sektoriaus institucijomis. Pavyzdžiui, Lietuvos karinės jūrų pajėgos bei Baltijos pažangių technologijų institutas, priklausantis Nacionalinei gynybos pramonės asociacijai, kartu su 42 partneriais iš 15 Europos valstybių konsorciumu dalyvauja 35 mln. eurų vertės Europos jūrinės aplinkos stebėsenos ir saugumo stiprinimo projekte „Ocean 2020“.

Šaltinis: KAM