R. Paksas šiuose prezidento rinkimuose nedalyvaus. Pataisos išbrauktos iš darbotvarkės

Ketvirtadienį Seimas ketino priimti Konstitucijos pataisas ir jas lydinčius dokumentus, atversiančius galimybę Rolandui Paksui siekti Prezidento posto, tačiau klausimas buvo išbrauktas iš darbotvarkės.

Iki eilinės pavasario sesijos atidėti balsavimą frakcijos vardu paprašė Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis.

Kadangi konservatoriai ir liberalai buvo nusiteikę balsuoti prieš Konstitucijos pataisą, jos priimti nebūtų pavykę.

„Įvardiju, kad tikrai Seime trūks balsų priimti šitą įstatymą, todėl frakcijos vardu prašau išimti šį klausimą iš darbotvarkės. Manau, kad artėjantys prezidento rinkimai trukdo įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Taip pat nėra Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kuris nespėjo šio klausimo išnagrinėti. (...) Galiu pasakyti, kad R. Paksas šiuose prezidento rinkimuose nedalyvaus“, – sakė P. Gražulis.

Už tai, kad R. Pakso klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės balsavo 104 Seimo nariai, 6 susilaikė ir 1 buvo prieš.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis teigė nesupratęs, dėl ko buvo sukviesta neeilinė Seimo sesija. Jam susidarė įspūdis, kad pačioje valdančiojoje koalicijoje nėra politinės valios pakeisti Konstituciją.

„Žinių radijo“, Eltos, „ekspertai.eu“ inf.



Atrodytų Rolandas Paksas sulaukė dar vieno akibrokšto. Tačiau tokia įvykių eiga yra daugiau nei logiška.

Konstitucijos pataisos R. Pakso naudai iki paskutinio balsavimo buvo priiminėjamos sklandžiai. Jos turėjo ištaisyti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nurodytą klaidą, kad iki gyvos galvos taikytas sprendimas uždrausti nušalintajam Lietuvos prezidentui ir europarlamentarui R. Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose yra neadekvatus.

Šį mūsų teisinio ir politinio elito sprendimą EŽTT įvertino aiškiai: „Nuolatinis ir neatšaukiamas buvusio prezidento diskvalifikavimas nuo parlamentinio posto, įvykęs po jo nušalinimo apkaltos tvarka, buvo neproporcingas.“ Konkrečiai Lietuva pažeidė Europos Žmogaus Teisių Pirmojo protokolo 3 straipsnyje garantuotą teisę į laisvus rinkimus.

EŽTT sprendimo įgyvendinimas atidėtas, nes konservatoriai ir liberaliai atrado kabliuką – EŽTT kalba apie parlamento, o ne prezidento rinkimus. Šios teisinės vingrybės maskuoja galimybę eliminuoti antro prezidentinių rinkimų turą, nes R. Paksas turėjo neblogus šansus į jį patekti.

Aišku, kad anksčiau ar vėliau EŽTT sprendimas bus įgyvendintas. Tai žino ir R. Paksas, kuris dideliu entuziazmu dalyvauti šiuose prezidento rinkimuose netrykšta, nes rimtų ketinimų laimėti pries Dalią Grybauskaitę jis nepuoselėjo. Tuo labiau, kad tiek pats R. Paksas, tiek jo partija prezidentės kritika nepasižymi. Todėl R. Paksui daug naudingiau bus dalyvauti kituose prezidento rinkimuose, kai D. Grybauskaitė ten kandidatuoti nebegalės, o R. Pakso politinės nuodėmės bus atleistos.