Nuotr. urm.lt |
Ministras G. Landsbergis pirmajame susitikime su Europos Parlamento nariais: ES turi stiprinti Rytų Partnerystę
Kovo 5 dieną įvyko pirmasis nuotolinis užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio susitikimas su Europos Parlamento (EP) nariais Petru Auštrevičiumi, Rasa Juknevičiene, Andriumi Kubiliumi, Aušra Maldeikiene, Liudu Mažyliu, Juozu Oleku, Broniu Rope ir Valdemaru Tomaševskiu.
Susitikimo metu aptarti Lietuvai aktualūs užsienio politikos klausimai, daugiausiai dėmesio skiriant Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės politikai bei europinei Rytų partnerystės šalių perspektyvai.
G. Landsbergis pasidalijo informacija iš savo pastarųjų vizitų į Ukrainą ir Moldovą.
Pasak ministro, vienas didžiausių šių valstybių šiandienos rūpesčių – COVID-19 vakcinų įsigijimas.
„Lietuva siekia, kad greitai pradėtų veikti ES dalijimosi vakcina mechanizmas, nusistovėtų vakcinų tiekimas ir sulauktume, kol ES turės pakankamą kiekį vakcinos ir galės ja dalintis su Rytų partnerystės šalimis“, susitikimo dalyviams atskleidė G. Landsbergis.
Ministras padėkojo už aktyvų EP narių įsitraukimą į ES Rytų partnerystės politikos formavimą – Lietuva padeda eurointegracijos ir transatlantinės vienybės keliu eiti Baltarusijai, Ukrainai, Moldovai, Azerbaidžanui,Armėnijai ir Sakartvelui.
Rytų partnerystė buvo ir išlieka vienu iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų. Artėjant 2021 metų Rytų partnerystės viršūnių susitikimui, EP galėtų išlaikyti nuolatinį dėmesį šioms šalims.
„Kviečiame palaikyti ir viešinti Lietuvos poziciją dėl Rytų partnerystės ateities: siekiame, kad ji vėl taptų strateginiu ES prioritetu, o ne technokratinio bendradarbiavimo instrumentu. Remiame asocijuotų partnerių europinius siekius. Svarbu tęsti reformų procesą, ypač susijusį su ES-Ukrainos Asociacijos susitarimo įgyvendinimu,“ - paraginoG. Landsbergis.
Diskutuojant apie nerimą keliančius įvykius Sakartvele, ministras kvietė išnaudoti bendraminčių šalių ir EP kontaktus su Sakartvelu, raginant visas politines jėgas siekti plataus konsensuso, kad būtų stabilizuota padėtis ir šalis grįžtų prie reformų, kurios reikalingos Sakartvelui siekiant ambicingų tikslų – narystės ES ir NATO.
Susitikime daug dėmesio skirta ir kaimyninei Baltarusijai. Pabrėžta, jog svarbu ir toliau išlaikyti Baltarusiją ir jos atominės elektrinės tematiką Europos Parlamento darbotvarkėje.
Ministras padėkojo EP nariams už priimtą principingą deklaraciją Rusijos atžvilgiu ir sankcijas keturiems Rusijos pareigūnams bei „Nord Stream2“ dujotiekio užbaigimo sustabdymą.
„Esu pasiūlęs Briuselyje stabdyti dujotiekio veikimą iki rudenį šioje šalyje vyksiančių rinkimų, tokiu būdu siekiant suteikti Rusijai galimybę organizuoti rinkimus, dalyvaujant opozicijai,“ - papasakojo G. Landsbergis.
Šaltinis: urm.lt