Rusijoje atgimsta baudžiamoji psichiatrija

Psichiatrija vėl, kaip sovietmečiu, naudojama susidorojant su disidentais: apie tai garsiai prabilta tuomet, kai spalio 8 d. Maskvoje paskelbtas nuosprendis vienoje iš vadinamųjų Bolotnajos aikštės bylų, – taip vadinamos bylos, iškeltos 2012-ųjų pavasarį vykusios masinės protesto akcijos dalyviams. Siūlome du leidinyje The New Times paskelbtus tekstus, kurių vertimą parengė režisierė Alicija Žukauskaitė.

* * *

„Bolotnajos kaliniui“ paskirtas priverstinis psichiatrinis gydymas

Ana Kačiurovskaja

Spalio 8 dieną Maskvos Zamoskvorecko teismas pripažino Michailą Kosenką kaltu pagal du straipsnius: dalyvavimas masiniuose neramumuose Bolotnajos aikštėje 2012 metų gegužės 6 dieną ir jėgos panaudojimas prieš valdžios atstovą. Teisėja išsiuntė M. Kosenką priverstinai gydytis į psichiatrinę ligoninę. Palaikyti Bolotnajos kalinio atėjo beveik 1 000 žmonių, iš jų apie dešimt sulaikė policija. Apie tai, kas vyko teisme ir aplink jį, – The New Times reportažas.

Likus pusvalandžiui iki paskirto laiko, prie teismo įėjimo nusidriekė didžiulė eilė; labai greitai ji ištįso iki gretimos Tatarskajos gatvės. Kad užliptų 10 teismo laiptelių, atėjusiesiems prireikė ne mažiau kaip pusvalandžio. Policininkai atidarė tik vieną dvigubų durų pusę, todėl norintiesiems įeiti į vidų teko braute brautis. Antro aukšto koridoriuose labai greitai prisirinko žmonių, ir pasidarė labai tvanku. Kas dėjosi salėje, kuri buvo sausakimša, sunku įsivaizduoti. Prievaizdai atidarė langus, ir gatvėje esantys žmonės mėgino išgirsti, kas ten vyksta. Jiems pasirodė, kad salė ploja, – gatvė, nutarusi, kad atvežė Michailą Kosenką, taip pat pradėjo ploti. Aleksejus Navalnas iš salės parašė Twitteryje, kad gatvėje ploja, matyt, atvežė M. Kosenką, – ratas užsidarė. Kai pagaliau Michailą iš tikrųjų atvežė, žmonės gatvėje ėmė skanduoti: „Miša!“ Twitteryje pasirodė žmonių iš salės įrašai, kad M. Kosenka girdi šūksnius ir šypsosi.

Žmonės gatvėje ėmė skanduoti: „Laisvę!“ Ir tuomet važiuojamojoje gatvės dalyje išsirikiavo nedidelis OMON būrys su megafonu. Vienas karys pradėjo kalbėti: „Piliečiai, jūsų veiksmai atitinka straipsnį dėl nesankcionuotų masinių akcijų.“ Jam atsakė, kad „metro kiekvieną dieną būna tokių akcijų“, ir tęsė skandavimą. Tuo metu atrodė, kad policija apsiribos tik perspėjimu.

Iš salės per Twitterį atėjo naujienos apie tai, ką kalba teisėja. Žmonės gatvėje ėmė šaukti „Gėda!“ ir OMON pradėjo areštus. Tempė po vieną iš minios ir sodino į netoliese paruoštą kalinių pervežimo sunkvežimį. Pirmą sekundę žmonės negalėjo suprasti, kas vyksta, tačiau kai nusivedė antrą sulaikytąjį, gatvė suūžė, jau skanduodama visus ankstesnių mitingų lozungus. Teisėja skaitė nuosprendį kiek trumpiau nei valandą, ir per tą laiką gatvėje buvo sulaikomi žmonės. Omonininkų logiką suprasti sunku, regis, griebė tuos, kurių tiesiog balsas garsesnis.

Teisėja Maskolenka perskaitė nuosprendį: „Priverstinis gydymas bendro tipo psichiatrijos stacionare.“ Žmonių, stovinčių prie teismo sienos, rankose iš karto atsirado ilga balta juosta, kurioje kruvinomis raudonomis raidėmis buvo parašyta: „Kosenką – į laisvę“ ir dar kažkas apie teismą juodomis raidėmis. Bet būtent kas, perskaityti niekas nesuspėjo. OMON puolė plėšti tą juostą iš rankų. Išplėšęs transparantą, vienas karių dar ilgai negalėjo susidoroti su adrenalinu ir toliau paklaikęs draskė drobę, net ir tada, kai kiti kariai pasigriebę metalo žirkles jau bėgo prie jaunuolio, kuris per protestą buvo antrankiais prisirakinęs prie teismo turėklų.

– Prisistatykit! – sušuko moteris omonininkui, vedančiam žmogų į sunkvežimį.

– Ne darbo metu, – šaltakraujiškai atsakė karys.

Iš salės išėjo žmogaus teisių gynėja Liudmila Aleksejeva. Ji verkė. Jai įkandin išbėgęs A. Navalnas buvo aiškiai nenusiteikęs ką nors komentuoti. Prie jo pripuolė keletas žurnalistų, tačiau jis su jais nesikalbėjo. „Jis kvailys, – pasakė vienas žurnalistas kitam, – ne veltui aš už Sobianiną balsavau.“

Žmonės nesiskirstė, laukė, kada pasirodys M. Kosenka. Jį išvedė po valandos. Minia jį palydėjo aplodismentais.

Iki apeliacinio skundo, kurį teiks advokatai, M. Kosenka bus tardymo izoliatoriuje. Jį laiko kalėjime jau 1 metus ir 4 mėnesius (nuo 2012 metų liepos 8 dienos).

* * *

Gydytojai baudėjai

Michailo Kosenkos nuosprendis tęsia baudžiamosios psichiatrijos tradicijas

Zoja Svetova

Spalio 3 dieną organizacija Amnesty International pripažino Michailą Kosenką sąžinės kaliniu. Po penkių dienų Zamoskvoreckio teismo teisėja Liubovė Moskalenka pripažino Kosenką kaltu ir išsiuntė priverstinai gydytis. Toks nuosprendis priimtas dėl V. P. Serbskio valstybinio mokslinio socialinės ir teismo psichiatrijos centro teismo psichiatrijos ekspertų komisijos 2012 metų liepos 12 dienos išvados.

Štai ekspertų pavardės. Įsiminkite jas:

S. N. Oskolkova, 32 metų stažas, medicinos mokslų daktarė, profesorė;

I. M. Ušakova, 25 metų stažas, psichiatrė, teismo psichiatrijos ekspertė, medicinos mokslų kandidatė;

M. A. Cvetajeva, 8 metų stažas, psichiatrė, teismo psichiatrijos ekspertė.

Šie psichiatrai pratęsė baudžiamosios psichiatrijos, kuri tarybiniais laikais buvo naudojama persekiojant disidentus, tradicijas.

Štai ką pats M. Kosenka papasakojo apie tai, kaip jį tyrė Serbskio moksliniame centre: „Kažkokia moteris paklausė, kokie mano simptomai. Aš atsisakiau atsakyti. Ji pasakė, kad jei aš nekalbėsiu, mane pripažins nepakaltinamu. Kai aš pradėjau pasakoti, ta moteris pareiškė, kad aš linkęs į disimuliaciją (sąmoningas, tarkim, ligos simptomų nuslėpimas – The New Times).“

Psichiatras Jurijus Savenka, Rusijos nepriklausomos psichiatrijos asociacijos vadovas, pareiškė, kad Serbskio instituto ekspertai sąmoningai pasunkino M. Kosenkos diagnozę, remdamiesi trumpu pokalbiu su juo, vadinamąja penkiaminute. Kodėl jie taip pasielgė? Žinoma, kad Serbskio institutas glaudžiai bendradarbiauja su tyrimu. O kai M. Kosenkos advokatai paprašė teismo skirti pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę, jiems buvo atsakyta. Profesorius J. Savenka nustebęs, kad, priimdami savo išvadą, Serbskio instituto ekspertai neatkreipė dėmesio į tai, kad Michailą 12 metų dispanseryje stebėjęs gydytojas psichiatras nemanė, kad pacientui reikalingas ligoninės gydymas ar kad jis kelia pavojų visuomenei.

Michailo advokatas Dmitrijus Aivazianas pasakė, kad dažnai ekspertai, pasirašantys išvadas, brūkšteli parašą net nepabendravę su pacientu.

Artimiausiomis dienomis M. Kosenka paduos Maskvos miesto teismui apeliacinį skundą, ir jei šis patvirtins Zamoskvorecko teismo nuosprendį, tai M. Kosenka bus išsiųstas gydytis į bendrąją psichiatrinę kalėjimo ligoninę. Apie tokias ligonines pasakojami siaubai: sako, kad ten ligonius slopina daugelyje šalių uždraustu haloperidoliu. Kuo M. Kosenką gydys toje ligoninėje, nežinoma. Visuomeninių stebėtojų, lankančių kalėjimus, ten neįsileidžia. Iš žmogaus teisių gynėjų žinoma, kad šiuo metu Butirkų tardymo izoliatoriuje Michailo haloperidoliu negydo, jam paskirti neuroleptikai. Jį nuolat lanko Maskvos visuomeninės stebėjimo komisijos nariai, o kai jį vežė į teismą, su juo bendravo sesuo, ir jei jam būtų duodama stiprių vaistų, sesuo ir advokatai būtų į tai atkreipę dėmesį. Tačiau reikia suprasti: priverstinio gydymo atveju M. Kosenkai bus taikoma didesnė izoliacija nei tardymo izoliatoriuje. Jį lankyti galės tik sesuo.

Nepriklausomos psichiatrijos asociacijos pirmininkas J. Savenka žada kontroliuoti M. Kosenkos gydymą toje ligoninėje ir labai tikisi, kad po metų psichiatrai peržiūrės Serbskio instituto ekspertų sprendimą ir Michailas bus išrašytas namo.

Viltis labai trapi.

Bet kuriuo atveju M. Kosenkos pripažinimas nepakaltinamu – baisus signalas visuomenei.

Grėsmingas signalas.

Visus, kurie skaitė paskutinį M. Kosenkos žodį, pritrenkė, kad šis nepakaltinamu pripažintas žmogus taip tiksliai ir aiškiai reiškia savo mintis.

– Ar Jūs pats parašėte šį tekstą? – paklausiau Michailo, susitikusi jį nuosprendžio paskelbimo išvakarėse.

– Taip, žinoma, pats, – nustebo Michailas. – O kas daugiau?

– Rašykite, jums gerai sekasi, aprašinėkite viską, kas su jumis vyksta.

Michailas pažadėjo.

Vertė Alicija Žukauskaitė

Šaltiniai: newtimes.ru