Rusijos ir Kinijos „Rytų NATO“: ar tai realu?

„Independent“ korespondentas Piteris Popemas abejoja, kad ateityje „Čingischanas ir Ivanas Rūstusis“ užtaisys Vakarams „primityvų terorą“.

„Putinui, kurį slegia kolosalios ekonominės problemos, atsiradusios dėl agresyvių veiksmų Ukrainoje, tai yra lygiai tas pats, kas Hitleriui pasirašyti paktą su Stalinu: dabar, kai jo Azijos užnugaris yra apsaugotas, stimulų atsisakyti forsuoti įvykius Ukrainoje, Gruzijoje, Moldavijoje ir Baltijos šalyse lieka vis mažiau. Tegul ideologinėje plotmėje Rusija nebėra Kinijos draugas, tačiau abejose valstybėse nusistovėjo vienodas autoritarizmas, abi yra pilnos ryžto parodyti, kas yra regiono šeimininkas (kiekviena savo regione), ir abi yra pasiruošusios malšinti tik užsimezgusius visuomenės bruzdėjimus“.

Kad „nuraminti sau nervus“ stebint šį „iššūkį“, Vakarams reikia prisiminti, „kad Kinijos ir Rusijos sąjunga, savaime yra nenatūrali ir mažai tikėtina“, rašo autorius. „Greičiau tai kažkas panašaus į potiomkino* aljansą – labai tinkamas reikalas demonstracijai, tačiau tuščias viduje“. Savo tezę autorius patvirtina vardindamas santykių problemas, su kuriomis susidūrė Kinija ir Rusija pradedant XIX amžiumi.

Šiandien šios dvi šalys keičiasi vietomis: „Kinija įsitvirtina kaip regioninė supervalstybė. Rusija tampa vis labiau gležna ir turinčia begalę problemų. Ilgalaikėje perspektyvoje geopolitinis Kinijos aktyvumas patiks Rusijai tiek pat, kiek Stalinui patiko Mao ambicijos. O Vakarams pagrindinė problema lieka tą pati: kaip nukenksminti rusišką bomą“.

*Terminas „Potiomkino kaimas“ gimė 1787 metais, kai grafas Potiomkinas, norėdamas įsiteikti imperatorei Jekaterinai II ir ją lydintiems užsienio svečiams, keliaujantiems per neseniai prie Rusijos prijungtas Ukrainos žemes, ėmėsi statyti butaforinius kaimus ir varinėti po juos tą patį valstiečių būrį. Taip jis siekė pademonstruoti, kad Rusija sėkmingai kolonizuoja ir civilizuoja savo naująsias valdas.

Šaltinis: independent.co.uk