Rytoj – JAV prezidento rinkimai

Rytoj, lapkričio 6-ąją, - 57-ieji kas ketverius metus rengiami JAV prezidento rinkimai, kurių metu paaiškės, kas taps 45-uoju šios šalies prezidentu.

Dr. Jill Stein, Green Party Pres. Candidate Arrested Resupplying Tree Blockaders

Romney, Gingrich and Paul on A Nuclear Iran - CBS News & National Journal GOP Debate

 JAV prezidento rinkimų procedūra – gana sudėtinga. Rinkėjų kolegija, atsižvelgusi į demoso balsus, JAV prezidentą ir viceprezidentą formaliai išrinks tik gruodžio 17-ąją. 2013 metų sausio 3 d. prisieks naujasis Kongresas, sausio 6 d. bus formaliai suskaičiuoti visi balsai prieš jungtinę Kongreso sesiją, Sausio 21-ąją (paprastai tai vyksta sausio 20, tačiau sausio 20-oji šiemet – sekmadienis) prisieks naujasis prezidentas, vyks jo inauguracijos ceremonija.

Paskutiniąją debatų dieną, lapkričio 5-ąją, du likę kandidatai – Barackas Obama ir Mittas Romney - susikaus darkart. Kaip pranešė „Wall Street Journal“ ir „NBC News“, 48 proc. rinkėjų prezidentu norėtų matyti B. Obamą, 47 proc. – M. Romney. „Ohio‘s Columbus Dispatch“ duomenimis, B. Obama surinks 50 proc. rinkėjų balsų, M. Romney – 48 proc. „ABC News / Washington Post“ tyrimas abiem kandidatams duoda po 48 proc.

Rytų šalių gyventojai labiau palaiko B. Obamą, išskyrus Izraelio žydus, kurie norėtų matyti prezidentu M. Romney. Taip yra tikriausiai todėl, kad M. Romney dar 2011-ųjų lapkričio 13-ąją (ir vėliau) pareiškė, kad pirmas dalykas, ką jis padarytų, tapęs prezidentu, - užpultų Iraną (žiūrėti ČIA, skaityti ČIA). Daugelis politologų prognozuoja, jog tai baigtųsi trečiuoju pasauliniu karu.

Mormonas Mittas Romney (nuotr. kairėje) pažadėjo, jei taps JAV prezidentu, iš karto užpulti Iraną. Joe Raedle+Getty Images nuotr.

 Kaip rašo nationalinterest.org, „iraniečiai turėtų suvokti, kad JAV administracijos pasikeitimas nepakeis šalies užsienio politikos. Sprendimą pulti Iraną priimtų ne Obama ar Romney, bet turtingos šeimos, kurios diktuoja savo sąlygas“.

M. Romney yra palaikomas vadinamosios „religinės dešinės“ (religious right), kurią tiksliau būtų galima pavadinti krikščionių ir pseudokrikščionių organizacijų, linkusių į dešinę, visuma. Tai – kai kurios pietų baptistų organizacijos, evangelikai, katalikai, taip pat prie jų prisišlieję mormonai ir Jehovos liudytojai, kurie nėra krikščionys.

Daugelis turbūt jau nepamena, kad rinkimuose dėl JAV prezidento posto dalyvavo dar keturi žmonės, tarp kurių buvo viena moteris – 62 metų žydų tautybės gydytoja, žalioji dr. Jill Ellen Stein. Ją į rinkimus paskatino eiti Palestiną palaikantis taip pat žydas Noamas Chomsky. Kaip pranešė „Press TV“ ir kitos pasaulio žiniasklaidos priemonės, spalio 22-ąją J. E. Stein buvo areštuota Teksase, kai bandė patekti į B. Obamos ir M. Romney debatus. Ko gero, valdžiai nepatiko jos žodžiai, jog abiejų kandidatų kampanijos „nupirktos naftos, anglių ir dujų kompanijų“. Policija greitai uždarė aktyvistę į areštinę ir apkaltino neteisėtu maisto atnešimu už aplinkos apsaugą pasisakantiems jos kolegoms žaliesiems. J. E. Stein buvo uždėti antrankiai, kuriuos parūpino „TransCanada“ apsauginiai (žiūrėti ČIA). Prieš šios kompanijos naftotekio statybas protestuoja J. E. Stein kolegos, grupė „Tar Sands Blockade“.

„Uraganas „Sandy“ – tik „gėlytės“, parodančios, kas mūsų laukia, kai klimatą griauna Romney ir Obamos politika“, - pareiškė J. E. Stein. Iš rinkimų kovos ji buvo išmesta.